Mažai kas prieštarautų teiginiui, kad naujausioji Lietuvos istorija yra sunkiai įsivaizduojama be prezidento Valdo Adamkaus, kuris valstybės vadovu dirbo dvi kadencijas. Kadangi prieš kelias dienas prasidėjo oficiali Respublikos Prezidento rinkimų kampanija, ta proga verta prisiminti, kad V. Adamkus dalyvavo net trijuose rinkimuose.
Mažai kas prieštarautų teiginiui, kad naujausioji Lietuvos istorija yra sunkiai įsivaizduojama be prezidento Valdo Adamkaus, kuris valstybės vadovu dirbo dvi kadencijas. Kadangi prieš kelias dienas prasidėjo oficiali Respublikos Prezidento rinkimų kampanija, ta proga verta prisiminti, kad V. Adamkus dalyvavo net trijuose rinkimuose.
Pirmą kartą jis rinkimus laimėjo, tačiau mažyčiu, tiesiog mikroskopiniu skirtumu, gaudamas tik 14 tūkst. balsų daugiau už konkurentą Artūrą Paulauską. Tokį skirtumą kitaip pavadinti neišeina, nes rinkimuose tada dalyvavo beveik du milijonai rinkėjų.
Antrą kartą V. Adamkus rinkimus pralaimėjo. Šį kartą fortūna su juo pasielgė taip, kaip buvo pasielgusi su A. Paulausku , – pirmavęs pirmajame ture, V. Adamkus antrajame ture netikėtai pralaimėjo Rolandui Paksui. Peršasi net toks apibendrinimas: pirmą kartą rinkimus laimėjo per plauką, dirbdamas prezidentu nusipelnė piliečių pagarbą, buvo rinkimų favoritas ir staiga – netikėtas pralaimėjimas.
Trečią kartą V. Adamkus rinkimus laimėjo, tačiau pakankamai rimtoje kovoje, įveikdamas Kazimierą Prunskienę tik antrajame ture ir labai nedideliu skirtumu, – už jį balsavo 52 proc. rinkėjų, už konkurentę – 47 proc.
Šiuos Prezidento rinkimus prisiminiau todėl, kad Dalia Grybauskaitė greičiausiai bus antras žmogus, išdirbęs valstybės vadovu dvi kadencijas. Tačiau jos biografija šiame poste ryškiai skiriasi nuo V. Adamkaus. Pirmą kartą dalyvaudama Prezidento rinkimuose ji laimėjo juos triuškinančiu rezultatu, neprireikus antrojo turo, be kurio neapsėjo visi kiti Prezidento rinkimai, išskyrus 1993 m. rinkimus, kai juose dalyvavo tik du kandidatai – Algirdas Brazauskas ir Stasys Lozoraitis.
Kaip bus šį kartą? Ar ir vėl neprireiks antrojo turo? Ar ir vėl nebus rimtesnės kovos?
Vienas atsakymas aiškus – vargu ar bus taip, kaip buvo 2009 m. Prezidento rinkimuose. Per penkerius darbo valstybės vadove metus D. Grybauskaitės populiarumas nukrito, nes gal ir negalėjo nenukristi. Juk visiems geras negali būti, o taip pat padaryta ir klaidų. Triuškinančios pergalės pirmame ture nebus, tačiau antro turo gali ir neprireikti. Pirmiausia todėl, kad joks kitas kandidatas nėra lygiavertis D. Grybauskaitės varžovas. Kada nors politikos metraštininkai parašys sakmę apie tai, kaip Zigmas Balčytis nenorėjo tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu, tačiau dalyvavo rinkimuose, nes norėjo vėl patekti į Europos Parlamentą. Nesinori tikėti savo akimis, matant, kaip rimta socialdemokratų partija imituoja savo kandidato dalyvavimą Prezidento rinkimuose.
Kitas kandidatas – A. Paulauskas – labai nori tapti prezidentu, tačiau jam nelabai padeda jo partija, kuriai jis ne taip seniai padovanojo savo įkurtą partiją. Užtenka palyginti Z. Balčyčio ir A. Paulausko gautas aukas rinkimų kampanijai. Z. Balčyčio sąskaitoje yra virš milijono litų, kuriuos visus paaukojo socialdemokratų partija. Tuo metu A. Paulausko sąskaitoje yra tik 60 tūkst. litų, ir nė vieno lito iš Darbo partijos, visus paaukojo fiziniai asmenys, tame tarpe ir Viktoras Uspaskichas, skyręs 20 tūkst. litų.
Todėl antrojo turo galimybė labiau priklauso ne nuo D. Grybauskaitės varžovų, o nuo rinkėjų aktyvumo. Čia galimi du scenarijai, kuriuos numato Prezidento rinkimų įstatymas. Pirmasis – kai rinkimuose dalyvaus ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų. Tokiu atveju nugalėtojui reikia gauti daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Absoliučiais skaičiais tai būtų apie 650 tūkst. balsų, kuriuos gauti D. Grybauskaitei neturėtų būti sunku, nebent jei netikėtai daug balsų gautų kiti šeši kandidatai.
Antrasis scenarijus – jei rinkimuose dalyvaus mažiau kaip pusė visų rinkėjų. Tokiu atveju išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Absoliučiais skaičiais tai būtų apie 860 tūkst. balsų, kuriuos gauti vienam kandidatui vargu ar bus įmanoma.
Matyt, ne be reikalo net metiniame pranešime prezidentė paragino piliečius aktyviau balsuoti rinkimuose.
