Nors pasaulyje yra daug karštų taškų ir sunkių problemų, Ukraina kaip niekada anksčiau vis dar kausto ne vien tik Europos spaudos dėmesį. Kaip reaguoja pasaulio laikraščiai po vadinamojo Krymo referendumo?
Nors pasaulyje yra daug karštų taškų ir sunkių problemų, Ukraina kaip niekada anksčiau vis dar kausto ne vien tik Europos spaudos dėmesį. Kaip reaguoja pasaulio laikraščiai po vadinamojo Krymo referendumo?
Pasak Olandijos dienraščio „Volkskrant“, „Rusijos klausimu reiškiasi skilimas tarp senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos narių. Rusijos tiesioginiai kaimynai būgštauja dėl savo saugumo, o Rusijos partneriai Vakarų Europoje sielojasi dėl savo prekybos santykių.
Laimingu būdu Angela Merkel, vadovaujanti Vokietijos, kuri santykiuose su Rusija turi esminį vaidmenį, vyriausybei, atrodo, gerai supranta, jog Ukrainoje ant kortos pastatyta visa Europos santvarka.
Todėl ji dabar turi užduotį Europą suvienyti ir politikos bei ekonomikos priemonėmis suvaldyti Vladimiro Putino siekį su kariuomenės pagalba pakeisti esamą padėtį“.
Pasak Drezdeno dienraščio „Sachsische“, Vakarams nebūtų gerai, „jeigu Rusija dėl Vakarų spaudimo imtų strategiškai orientuotis į Kiniją. Tačiau savo kursu pats V. Putinas pakenks Rusijai. Jau smunka akcijų kursai, užsienio įmonės triskart pagalvos, ar verta į Rusiją investuoti, o tokios šalys kaip Vokietija garantuotai apmąstys savo nepriklausomumą nuo rusiškų dujų“.
„Gali būti, kad Krymo atskyrimas nuo Ukrainos vieną dieną įeis istorijon kaip tikra V. Putino meškos paslauga Rusijai“, – brėžė išvadą Saksonijos sostinės dienraštis.
Nacionalinio Vokietijos dienraščio „Welt“ nuomone, nors „rusai sudaro beveik 80 procentų milžiniškojo reicho gyventojų, jame gyvena dar beveik šimtą tautų, Rusijai priklauso ir tokios respublikos kaip Ingušija ir Dagestanas su musulmoniška gyventojų dauguma“.
„Šiems gyventojams nieko gero nereiškia V. Putino šnekos apie reikalą išlaikyti „etninių rusų“ saugumą ir Rusijos vieningumą bei stačiatikių bažnyčią.
Dar blogiau V. Putinui būtų, jeigu tos tautos irgi užsimanytų referendumo dėl savo nepriklausomybės. Laisvo apsisprendimo teisės liepsna, kurią V. Putinas iš gryno makiavelizmo įžiebė Kryme, gali įskelti žiežirbas ir kituose regionuose“, – rašė Berlyne ir Hamburge leidžiamas dienraštis.
Pasak Varšuvos laikraščio „Rzeczpospolita“, „Maskva savo pateisinimui be kita ko šaukiasi ir Kosovo atvejo. Tačiau čia Rusija nenuosekli – ji pati iki šios dienos Kosovo nepriklausomybės nepripažįsta. Be to, Krymas šiandien visiškai kitokioje padėtyje“.
„Kosovo nepriklausomybė buvo ilgo, tragiško proceso pabaiga, o Kryme toks procesas, jo gyventojų laimei, kol kas nė neprasidėjo. Šiame Ukrainos pusiasalyje nebuvo nei etninio valymo, nei tam tikrų gyventojų grupių diskriminavimo“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.
Liuneburgo „Landeszeitungas“ pažymėjo, kad „jeigu Kremlius ir toliau plėtos strategiją kurstyti neramumus tam, kad paskui vietos rusai šauktųsi jo pagalbos, tai Vakarai nebegalės laikytis ramiai, nes stiprių rusų mažumų yra ir NATO priklausančiose Baltijos valstybėse“.
Du įtakingi Vokietijos nacionaliniai laikraščiai rašė, jog, dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ žodžiais tariant, „svarbu, kad Europos Sąjunga greitai reaguotų į Rusijos agresiją žeidžiančiomis sankcijomis, net jeigu V. Putino tai iš karto gal nesustabdytų. Esmė galimai aukščiau užvaryti jam agresijos kainą“.
O Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis „Suddeutsche“ irgi rašė, jog „sunkios sankcijos neišvengiamos. Ne dėl to, kad jos iš karto priverstų V. Putiną nusileisti, bet dėl to, kad jų nebuvimą jis priimtų kaip kvietimą savo politiką tęsti“.
Pasak Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“, nors „Kremlius taikosi užčiaupti paskutines laisvos komunikacijos formas kaip socialiniai tinklai ir mažos, alternatyvios medijos, šeštadienį tūkstančiai žmonių žygiavo per Maskvą ir skandavo „jokio karo“ ir „Maidanas, Maidanas“.
„Tačiau tai nėra pagrindas vilčiai: kas Maskvoje taria „Maidanas“, tas automatiškai laikomas ekstremistu, fašistu ir Vakarų nupirktu galios uzurpatoriumi. Dėl to kalta ne tik propaganda per Rusijos televiziją.
Baisiausia čia tai, kad V. Putinui tos propagandos nė nereikia: dauguma Rusijos gyventojų jo įsikišimą į Krymą laiko visiškai pagrįstu“, – rašė Šveicarijos didžiausio miesto dienraštis.
O vis dėlto anot Vienos dienraščio „Standard“, „santykinai didelės savaitgalio demonstracijos Maskvoje prieš V. Putino kursą išryškina, jog nuo 1991 m. išaugo sąmoninga piliečių civilinė visuomenė, kurios taip lengvai neužslopinsi“.
Stambulo dienraštis „Taraf“ rašė, jog „dėl įvykių Kryme labiausiai džiaugtis turėtų Basharas al Assadas. Augant įtampai tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl Krymo krizės, nebus jokio susitarimo ir dėl konflikto Sirijoje“.
„Amerika siunčia karo laivus Juodosios jūros link, o rusams jų karinė jūrų bazė Sirijos uostamiestyje Tartuse tampa vis svarbesnė. Tai reiškia, kad Maskva dar stipriau paramstys B. al Assadą. Todėl diktatoriaus nuvertimas pasislenka toli, toli į ateitį“, – rašė Turkijos laikraštis.
„Po nelegalaus ir pagal tarptautinę teisę negaliojančio referendumo galima laukti lūžio Vakarų galybių santykiuose su Rusija“, – rašė Madrido dienraštis „Mundo“ ir tęsė, kad „to išdava bus ekonominiai nuostoliai ir geostrateginis nestabilumas“.
Paryžiaus dienraštis „L`Opinion“ taip pat pabrėžė, kad „Rusijos prezidentas pažeidė pokario Europoje įsigalėjusį tabu nekeisti sienų prievarta. Be to, jis per bortą metė 25-erius metus trukusias Rusijos pastangas prisišlieti prie Vakarų ekonominės sistemos“.
Jau dabar Rusijos ekonominė padėtis nepavydėtina – „naftos kainos per ateinančius penkerius metus tikriausiai smuks, o be naftos ir dujų Rusija neturi daug, ką galėtų pasauliui parduoti“, – rašė anglakalbis dienraštis „Moscow Times“ ir pridūrė: todėl „ateinančios tarptautinės sankcijos tik pagreitins Rusijos ūkio žlugimą“.
Pasak Pekino dienraščio „Qianjiang Wanbao“, Krymo prijungimas prie Rusijos „jai reikštų totalų susipykimą su Vakarais – tai Maskvai būtų per didelė kaina. V. Putinui užtektų, jeigu Krymas liktų Ukrainoje kaip autonominė sritis kuo glaudžiausiai susijusi su Rusija“.
„Mainais už tai Vakarai turėtų garantuoti Ukrainos neutralumą ir atsisakyti priimti ją į Europos Sąjungą“, – rašė Kinijos sostinės laikraštis.
„Krymas Ukrainai dar neprarastas, jį tik užėmė Rusija“, – rašė ir Kijevo „Ukraineska Pravda“, vildamasi, kad „jeigu Ukrainos vyriausybė padarys nuolaidų tenykščiams gyventojams ir pusiasaliui suteiks didesnę autonomiją, tai Krymas savanoriškai“ prie Rusijos neprisijungs.
Madrido dienraštis „Pais“ rašė, kad „V. Putinas turi daug ko prarasti. Savo agresyvumu jis ligi šiol jo atžvilgiu atsargią kanclerę A. Merkel nustatė prieš save ir Europoje išprovokavo kaitą energetikos politikoje. Pasekmė bus ta, kad Rusijos įtaka mažės, ne tik Vakaruose, bet ir kitose pasaulio dalyse“.
Vis dėlto, pasak Ispanijos sostinės laikraščio, Vakarų Europos ir Amerikos numatomos sankcijos „nedrąsios“. Su tuo sutiko ir dienraščiai „Washington Post“ ir net Maskvos „Vedomosti“. V. Putinas tokių sankcijų – vizų apribojimų jo draugams – neišsigąs.
Suomijos dienraštis „Helsingin Sanomat“ rašė, kad „tolesnes Rusijos kampanijas geriausia sustabdyti, padedant Ukrainai sukurti funkcionuojančią ir stiprią valstybę“.
„Per pastaruosius 20 metų Vakarai supasavo, bet pagaliau tai privalo būti daroma sėkmingai – ir būtent kuo greičiau“, – teigė Helsinkio dienraštis.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
