Lietuvai tampant kosmine valstybe, reikia pakalbėti apie mūsų tautos prigimtinį potraukį erdvėms, žvaigždėtam dangui. Gyvename lygumų krašte, su žirgu nesunkiai įveikiamos devynios mūsų kalvos. Tačiau kas iš mūsų nesvajojo apie laisvą paukščio skrydį, kas nesklandė sapnuose? Erdvės išties vilioja lietuvius, gal tame – laisvės pajauta?
Lietuvai tampant kosmine valstybe, reikia pakalbėti apie mūsų tautos prigimtinį potraukį erdvėms, žvaigždėtam dangui. Gyvename lygumų krašte, su žirgu nesunkiai įveikiamos devynios mūsų kalvos. Tačiau kas iš mūsų nesvajojo apie laisvą paukščio skrydį, kas nesklandė sapnuose? Erdvės išties vilioja lietuvius, gal tame – laisvės pajauta?
Graikai sukūrė legendą apie Ikarą ir Dedalą, sūnų ir tėvą, susilipdžiusius sparnus vašku iš paukščio plunksnų, kad išskridus į laisvę... Genialusis Leonardo da Vinci nubraižė ornitoplano bei sraigtasparnio konstrukcijas. Lietuvoje gyvenęs ir dirbęs XVII a. antroje pusėje italų mokslininkas Tito Livio Burattini statė „skraidantį slibiną“ – plasnoklį, kurio sparnais turėjo mojuoti du stiprūs vyrai. Anglas George`as Kelly XVIII a. gale paskelbė teorinę lėktuvo su nejudamais sparnais koncepciją. Tokio aparato projektą 1843-iaisiais sukūrė jo tėvynainis Williamas Hensonas.
O 1851 metais Kaune lenkų kalba buvo išleista knygelė „Žemaičio garlėkis“, kurios autorius Aleksandras Griškevičius siūlė skraidyklės konstrukciją palengvinti, sujungus ją su oro balionu. Yra žinių, kad šis žemaičių bajoras tokį aparatą pastatė ir bandė juo skraidyti. Kol žmona neapsikentusi nepadegė jo skraidyklės. Tos peripetijos aprašytos rašytojo Vytauto Martinkaus romane.
Šiuolaikinio lėktuvo istorija prasidėjo 1903-iaisiais, kai į orą Amerikos pakrantėje pakilo brolių Orville`o ir Wilburo Wrightų biplanas. Du jo propelerius suko 12 arklio jėgų vidaus degimo varikliukas. 1909 metų vasarą prancūzas Louis Bleriot lėktuvu įveikė Lamanšo sąsiaurį, dar po dešimtmečio anglai Johnas Alcockas ir Arthuras Whittenas Brownas nugalėjo ir grėsmingąjį Atlantą.
Lietuvių aviakonstruktoriai bei pilotai nedaug teatsiliko nuo šios technikos srities raidos. Prieškariu puikiais darbais Lietuvą garsino inžinieriai Jurgis Dobkevičius (1900–1926) ir Antanas Gustaitis (1898–1941). Nuo 1927 m. veikė Lietuvos aeroklubas, kuriam vadovavo matematikos profesorius Zigmas Žemaitis. Iš Kauno aerodromo skrydžiui kildavo ir būsimasis garsus profesorius Povilas Brazdžiūnas, daugelio modernių fizikos mokslo šakų – puslaidininkių, lazerių – pradininkas Lietuvoje. Šiame aeroklube išmoko skraidyti žemaičių bajoras Vaclovas Tomkevičius (1890–?). Vėliau net dvarą pardavęs, kad pasistatytų savos konstrukcijos lėktuvėlį, pavadintą „Dangaus blusa“.
Liepos 15-oji tautos atmintyje įsikirtusi kaip transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio pradžios diena. Ir koks gražus sutapimas: tai Žalgirio mūšio data! 1933 metais mažu lėktuviuku pakilta virš neramaus Atlanto, kad pasaulis vėl išgirstų Lietuvos, didvyrių žemės, vardą...
Serijinių karo žvalgybinių lėktuvų ANBO-IV eskadrilės skrydis 1934 m. aplink Europą sukėlė sensaciją. Pasirodo, ir maža šalis geba sukurti tobulą oro mašiną! Ką kitur darydavo didžiuliai konstruktorių biurai, pas mus – vienas inžinierius. Tame skrydyje dalyvavo pats ANBO konstruktorius Gustaitis ir kariniai lakūnai Namikas, Liorentas, Marcinkus, Mikėnas bei mechanikas Rimkevičius. Savo žygį jie skyrė transatlantiniams lakūnams Dariui ir Girėnui atminti.
Vienas iš šių pilotų kapitonas Romas Marcinkus Antrojo pasaulinio karo metais tapo legendiniu Prancūzijos ir Anglijos karinių oro pajėgų asu. Po daugelio sėkmingų oro mūšių jo lėktuvas vis dėlto buvo numuštas puolant vokiečių karo laivus. Iš belaisvių stovyklos netoli Gdansko 1944-aisiais R. Marcinkus suorganizavo lakūnų pabėgimą. Apie tą istoriją Anglijoje parašyta knyga, pastatytas kino filmas. Kapitonas buvo hitlerininkų sučiuptas ir sušaudytas.
Po 60 metų anglų lakūnai įspūdingu moderniausių karo lėktuvų skrydžiu Vilniuje virš Neries pagerbė šio didvyrio atminimą. Tragiška ir genialiojo konstruktoriaus A. Gustaičio lemtis. Jis sušaudytas 1941-aisiais Butyrkų kalėjime Maskvoje. Kokia buvo jo kaltė? Ypatingas inžinieriaus talentas ir generolo pareigos Lietuvos kariuomenėje... Jo raštuose yra tokios eilutės: „Kas iš mūsų, žiūrėdamas į nakties dangaus skliautus, nusagstytus žvaigždėmis, nėra savy pajutęs noro praskleisti dangaus paslaptį, pažvelgti į kitus pasaulius, patikrinti, ar yra gyvybė kitose planetose – o gal net ištrūkus iš Saulės orbitos, aplankyti kitų žvaigždynų ribas?“
Kapitono R. Marcinkaus ginklo draugai gerai gynė Anglijos oro erdvę – fašistų bombonešiai nesugebėdavo prasiveržti iki Londono. Tada vokiečių konstruktoriai, vadovaujami Wernherio von Brauno, pagamino balistinę raketą V-2. Vienos iš jų variklis kaip karo trofėjus atiteko sovietams. Ir raketos tapo Šaltojo karo simboliu, nes jomis atomines bombas galima nugabenti į bet kurį Žemės kampelį.
Mūsų dienomis raketomis pasaulį šiurpina Irano vadovybė. Tačiau tai ne tik siaubingas karo įnagis – raketomis į orbitas iškeliami ryšių bei kitokie palydovai, žmonijos labui atliekantys įvairiausias funkcijas. Čia verta prisiminti, kad šiuolaikinių raketų prototipus dar 1650 m. Amsterdame publikuotoje knygoje „Didysis artilerijos menas“ aprašė Vilniaus universiteto auklėtinis Kazimieras Semenavičius. O apie tarpplanetines keliones mąstė ir rašė ne vienas Konstantinas Ciolkovskis. Ši problema nedavė ramybės ir įkalintam ilgiems metams caro tvirtovėje Šliselburge narodninkui Juozapui Lukoševičiui (1863–1928), vėliau tapusiam garsiu gamtininku, Stepono Batoro universiteto profesoriumi.
Arčiausiai kosminio skrydžio iš mūsų krašto žmonių buvo marijampolietis Rimantas Stankevičius, lakūnas bandytojas ir ne vieno rusų kosmonauto dubleris. Deja, 1989 m. jis žuvo parodomojo skrydžio Italijoje metu, taip ir neįgyvendinęs savo svajonės išvysti gimtąją planetą iš kosmoso. Ir Lietuvos žmonių lūkesčių turėti savąjį kosmonautą...
Tikrai nepaprastas tas lietuvių troškimas kilti į erdves. Jį įkūnija ir piloto Vytauto Lapėno legenda. Šiandien Lietuva didžiuojasi geriausiu pasaulyje akrobatinio skraidymo meistru Jurgiu Kairiu!
Techninis progresas mūsų laikais eina į priekį septynmyliais žingsniais. Jau japonai ir rusai planuoja pakartoti amerikiečių skrydį į Mėnulį, o patys amerikiečiai skaičiuoja, kiekgi laiko truktų pasiekti Marsą ir galutinai įsitikinti, ar kaimyninėje planetoje būta gyvybės užuomazgų. Štai tokie pasiekimai per viso labo vienos kartos gyvenimą! Ir labai džiugina mūsų talentingo jaunimo siekiai prisidėti prie proveržio į kosmoso erdves.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
