Graikija pirmajam 2014-ųjų pusmečiui perima pirmininkavimą Europos Tarybai. Užsienio laikraščių atsiliepimai santūrūs, iš dalies Graikiją drąsinantys, tuoj pateiksime kelis būdingesnius. Pradedame nuo vokiečių žiniasklaidos, kuri buvusį Lietuvos pirmininkavimą, jei išvis ką nors įdomesnio rašė, tai daugiausia pagyrė.
Graikija pirmajam 2014-ųjų pusmečiui perima pirmininkavimą Europos Tarybai. Užsienio laikraščių atsiliepimai santūrūs, iš dalies Graikiją drąsinantys, tuoj pateiksime kelis būdingesnius. Pradedame nuo vokiečių žiniasklaidos, kuri buvusį Lietuvos pirmininkavimą, jei išvis ką nors įdomesnio rašė, tai daugiausia pagyrė. Kaip Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje gruodžio 30 d. teigė žurnalistė Sabine Adler, „Lietuvos pirmininkavimas [...] laikomas pasisekusiu, tačiau prezidentei D. Grybauskaitei būta ir nusivylimų.
Dėl to ne paskutinėje vietoje atsakinga Rusija, kuriai rūpėjo konfrontacija“.
Apskritai „Lietuvai metai praėjo gerai, ji per pirmininkavimą Europos Tarybai pasirodė veiksminga ir gerai pasiruošusi. Svarbūs dokumentai, tokie kaip Europos Sąjungos finansų rėmai ateinantiems septyneriems metams arba susitarimas dėl Bankų sąjungos, buvo galutinai suderinti.
Pati Lietuva tikisi savo ūkio augimo, ji laikėsi griežtos biudžeto drausmės ir netrukus spręs, ar 2015-aisiais įsives eurą. Tai būtų metais vėliau nei planuota, ypač metais vėliau nei jį įsivedė kaimynė Latvija.
Tačiau po įtempto pirmininkavimo Europos Tarybai dabar visi Lietuvoje nori pirmiausia atsipūsti, pasisemti jėgų“, – rašė Vokietijos radijo žurnalistė S. Adler praėjusių metų priešpaskutinę dieną.
Įdomu, ar taip rašys žurnalistai apie Graikiją po pusmečio, kai jos pirmininkavimas baigsis, bet štai ką jie apie ją rašė dabar, sausio 8-ąją Atėnuose iškilmingai atšventus Graikijos pirmininkavimo, jau penkto ES istorijoje, pradžią.
Pasak Regensburgo dienraščio „Mittelbayerische“, „Atėnai vis dar laikomi euro zonos probleminiu vaiku. Ir iš tiesų šalis stovi prieš didelius iššūkius. Vyriausybės vadovas Antonis Samaras žino, kad jis negali sau leisti jokių klaidų ar didesnių bėdų.
Tačiau tuo pačiu šį pusmetį Atėnams atsiveria galimybė pagaliau nusikratyti prasto nevykėlio įvaizdžio. Šita proga Graikija privalo pasinaudoti“, – ragino Bavarijos laikraštis.
Frankfurto dienraščio „Allgemeine“ nuomone, „vadovavimas Europos Tarybai nebėra tai, kuo jis kadaise buvo. Tiesa, jo metu galima iškelti svarbius dalykus ir šalies narės piliečiai galės ir turės didžiuotis „savo“ laikinu vadovaujančiu vaidmeniu Europos Sąjungoje. Tačiau šitą vaidmenį Lisabonos sutartis apkarpė, tikrai svarbius nutarimus priima kiti.
O vis dėlto ne vis tiek, kas šešiems mėnesiams stovės Sąjungos priešakyje. Pirmąjį šių metų pusmetį tai bus Graikija. Tuo būdu į rampos šviesą pasislenka toji šalis, kuri kaip nė viena kita simbolizuoja euro zoną apėmusią valstybės skolų krizę ir turi pasiduoti griežtam, netgi būtinam prisitaikymo režimui ir kurios gyventojai moka baudą už korupciją, tarnavimą savanaudiškiems interesams, politikų nekompetenciją.
Kaip savo moto Atėnų vyriausybė pasirinko žodį „viltis“. Norėtųsi tikėtis, kad tuo ji turėjo omenyje ne dangaus migdolų troškimą, bet rimtimi pažymėtą optimizmą“, – rašė įtakingas Frankfurto dešiniųjų dienraštis.
Miunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche“ atkreipė dėmesį į Graikijos vicepremjerą, užsienio reikalų ministrą Evengelosą Venizelosą, tos šalies socialistų partijos, per praėjusius rinkimus gavusios tik 12 procentų balsų, vadovą. Jam laikraštis prikiša polinkį į populizmą. „Vis dėlto vien populizmo neužteks, kad Graikija būtų išvesta iš krizės ir socialistų partija išgelbėta“, – teigė Pietų Vokietijos dienraštis.
Platų, visapusišką požiūrį į Graikiją išsakė Varšuvos dienraštis „Gazeta Wyborcza“: „dar prieš pusantrų metų „Grexit“ – Graikijos išėjimas iš euro ir iš Europos Sąjungos – buvo pirmaujanti viešų diskusijų tema. Graikija šią diskusiją ne tik ištvėrė, bet dabar iškilmingai perėmė Europos vadovavimą.
Vis dėlto kaip karti Europos istorijos ironija skamba naujo Graikijos pirmininkavimo oficialieji prioritetai: ūkio augimas ir naujos darbo vietos. Bedarbystė Graikijoje siekia 27 procentus, o Atėnams tik šiais metais šviečia galimybė pagaliau pradėti įveikti jau šešerius metus besitęsiantį ūkio nuosmukį – recesiją“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.
Pasak Liuksemburgo dienraščio „Luxemburger Wort“, „milžiniškų finansinių, ekonominių ir socialinių problemų savo namuose akivaizdoje, ar nebūtų buvę geriau, jei šįkart Atėnai būtų atsisakę pirmininkavimo – tam, kad susitelktų į savo tikrąją atsakomybę, o tai yra išmėžti savo pačių kiemą“.
Vidurio Prancūzijos dienraštis „Montagne-Centre France“ irgi teigė, jog „iš pirmo žvilgsnio Graikijos vadovavimas Europos Sąjungos Tarybai atrodo neįsivaizduojamas. Graikams patikėti ES raktus maždaug tas pats kaip vairuotojui, kuriam dėl blogo vairavimo stiliaus atimtos teisės, į rankas paduoti automobilio raktus.
Tačiau nebūkime sarkastiški, net jeigu padėtis ne tik tragiška, bet sykiu ir komiška. Jeigu Europos Sąjunga būtų atsisakiusi Graikijai suteikti seniai planuojamą ir rotacijos būdu skiriamą pirmininkavimą, tai būtų buvęs dar vienas Graikijos pažeminimas“, – rašė Prancūzijos provincijos laikraštis, leisdamas suprasti, kad to jau per daug.
Į Atėnus keliauja naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras, socialdemokratas Frank-Walteris Steinmeieris. Tuo, – rašo dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, – jis lyg ir nori duoti žinią, „kad didžioji Vokietijos valdančioji koalicija socialdemokratų dėka turi didesnę širdį ir daugiau supratimo besireformuojančioms šalims nei buvusi vadinamųjų taupymo fanatikų komanda.
Na, nekenkia, kad F-W. Steinmeieris Graikijos vyriausybei ir gyventojams išreikš pagarbą tam, ką žengdami sunkiu prisitaikymo ir reformų keliu jie ligi šiol jau pasiekė. Tačiau Atėnų šeimininkai neturėtų vokiečio ministro atjautos suprasti klaidingai, jie neturėtų joje įžiūrėti Vokietijos politikos posūkio.
Šis modernizavimosi kelias dar nepasibaigė ir nėra jokio jo sutrumpinimo, nėra jokios atjautimo nuolaidos. Graikai gali Steinmeieryje įžvelgti „gerą policininką“ šalia „blogųjų policininkų“ Merkel ir Schäuble. Tegul jie tai daro, tačiau jiems nepatartina turėti jokių iliuzijų“, – įspėjo Frankfurto dešiniųjų liberalų dienraštis.
Susirūpinimą, kad Graikijos užsienio reikalų ministro Evangeloso Venizeloso linksniuojamo „europietiško solidarumo“ vardu nebūtų imamasi Graikijos „skolų mažinimo, kuriam Vokietijai teisėtai priešinasi“, – reiškė ir Berlyne bei Hamburge leidžiamas dienraštis „Welt“.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
