Tik praėjusį savaitgalį galutinai paaiškėjo Vokietijos vyriausybės sudėtis, nors rinkimai įvyko jau rugsėjį. Tiesa, kanclere liko Angela Merkel, tačiau jos vadovaujami krikščionys demokratai, nors turėjo galimybę sudaryti mažumos vyriausybę, rinkosi leistis į koaliciją su socialdemokratais. O tai lengvai nesiklostė.
Tik praėjusį savaitgalį galutinai paaiškėjo Vokietijos vyriausybės sudėtis, nors rinkimai įvyko jau rugsėjį. Tiesa, kanclere liko Angela Merkel, tačiau jos vadovaujami krikščionys demokratai, nors turėjo galimybę sudaryti mažumos vyriausybę, rinkosi leistis į koaliciją su socialdemokratais. O tai lengvai nesiklostė.
„Tiek daug laimėta, o vis dėlto prakišta“, pirmadienį teigė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ apžvalgininkas Frankas Capellanas Berlyne, turėdamas omeny štai ką. Nors rinkimų vakarą krikščionys demokratai džiūgavo surinkę 41,5 procentus balsų, dabar jie pradeda valdyti kartu su socialdemokratais, surinkusiais vos 25,7 procentus, bet kabineto dalybose išsikovujusiais itin svarbius postus.
„Didysis savaitgalio laimėtojas ir yra socialdemokratų pirmininkas Sigmaras Gabrielis“. Jis derybose „dėl naujojo ministrų kabineto išpešė aiškiai daugiau, nei jo socialdemokratams normaliai priklausytų“, – rašė Vokietijos radijo apžvalgininkas ir dar pacitavo S. Gabrielio žodžius, jog „kabineto postų dalybos atitinka socialdemokratų lūkesčius“.
Jie gavo daugelį svertų ekonomikos bei energetikos politikoje, kuri pamažu persiorientuoja iš branduolinių jėgainių į saugesnėmis laikomomis ir atsinaujinančios energijos formas, taip pat aplinkosaugoje, kurioje naujajai ministrei priskirtas visas statybų sektorius, atimtas iš susisiekimo ministerijos.
Ir nors krikščionys demokratai pasiliko finansų ministro postą – jį vėl užėmė Wofgangas Schauble – naujoji įgaliotinė opiems rytų Vokietijos reikalams bus vėlgi socialdemokratė, kaip ja yra ir pirmoji turkų kilmės valstybės ministrė Aydan Ozuguz, kuri rūpinsis integracijos klausimais.
„Bet to dar negana. Savo nesitikėtam teisingumo ministrui S. Gabrielis dar galėjo pametėti ir atsakomybę už vartotojų apsaugą – tai šiuo atveju logiška, tačiau reiškia pralaimėjimą Krikščionių socialinei sąjungai“, kuri šį postą ligi šiol užėmė.
Vokietijos radijo apžvalgininkas, kaip ir daugelis kitų komentatorių, atkreipė dėmesį į vieną dar labiau nelauktą faktą.
„Nuolatos nuoširdžiai ir meiliai besišypsanti Ursula von der Leyen paskirta būsimąja gynybos ministre. Tai kabinete tikras siurprizas.
Ji savo, matyt, geležiniu nugarkauliu ir aiškia valia valdyti perims trečiąjį pagal svarbą postą Vokietijos vyriausybėje ir išvis kaip pirmoji ministrė moteris vykdys sunkias pareigas krašto apsaugos ministerijoje.
Ši diplomuota gydytoja nesileido nustumiama į nevertinamą sveikatos apsaugos ministeriją. Vietoj to U. von der Leyen dabar ant tarptautinio parketo konkuruos su užsienio reikalų ministru, socialdemokratu Frank-Walteriu Steinmeieriu.
Jei krikščionys demokratai kada nors ieškos kanclerio įstaigoje įpėdinio ar įpėdinės A. Merkel, tai sunku bus praeiti pro U. van der Leyen“, – rašė Halės miesto dienraštis „Mitteldeutsche“. Su tuo sutiko ir dienraščiai „Frankfurter Allgemeine“, „Gazeta Wyborcza“ bei dar keli.
Kai kurie laikraščiai pabrėžė, jog U. van der Leyen yra septynių vaikų motina, jų susilaukusi su savo vieninteliu vyru, o „Gazeta Wyborcza“ dar priminė, jog ji anksčiau, kaip šeimos reikalų ministrė, įgyvendino programas, skirtas tam, kad moteris paskatintų ryžtis gimdyti daugiau vaikų.
Moters paskyrimą gynybos ministre ypač sveikino kitas Frankfurto laikraštis, kairiųjų „Rundschau“. Jo nuomone, „ji savo darbą atliks tikrai tvarkingai. Vokietija dabar įgyvendina tai, ką kitos šalys jau seniai įvykdė. Juk, pavyzdžiui, NATO šalys Prancūzija ir Ispanija jau turėjo gynybos ministres“.
Vokietijos laikraštis pamiršo, jog tokią turėjo ir NATO valstybė Lietuva. Tačiau jis priminė, jog „Bundesvėre tarnauja 18,500 kareivių moterų, ir kas dešimtas ginkluotųjų pajėgų narys yra moteriškos lyties. Šitai „mačo trupei“ viršininkė išeis į gera“.
Tam pritarė ir Hanoverio „Allgemeine“, rašydamas, kad „iš šalies atėjusi ministrė bandys tamsioje ginklų pirkimo kamaroje padaryti tvarką“.
Ir nors Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“, kaip ir Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, pagyrė socialdemokratus, kad šie „savo pralaimėjimą rinkimuose pavertė sėkme – su tam tikru subtiliu rafinuotumu ir protingu pasistengimu jie šiaudus pavertė auksu“, vis dėlto visai kitokią nuomonę reiškė Berlyno „Tageszeitungas“.
Jo požiūriu, socialdemokratai padarė „tragišką klaidą“.
„Kaip tai galėjo įvykti? Ogi socialdemokratai atsisakė finansų ministerijos ir tuo pačiu galios. Vietoj to partijos vadovas S. Gabrielis pasitenkino ūkio ir energetikos ministerija. Tai nesuvokiama“, – piktinosi Berlyno laikraštis ir toliau aiškino, kas atsitiko buvusiam koalicijos partneriui, kuris nevaldė finansų ministerijos.
O tai buvo liberalai, kurie į dabartinį naująjį parlamentą net nepateko. „Kiekvieną liberalų pasiūlytą projektą finansų ministras W. Schauble uždusino su pagrindimu, kad tam, deja, nėra pinigų. Juk finansų ministerija tai savotiška antroji kanclerio įstaiga. Tai vienintelė ministerija, kuri turėtų pakankamai galios, kad A. Merkel dar sukontroliuotų“, – skundėsi nepriklausomų kairiųjų laikraštis, apgailestaudamas, jog socialdemokratai nepaėmė ir net nesistengė paimti finansų ministerijos.
Vis dėlto, daugumos komentatorių nuomone, socialdemokrai pasielgė gudriai koalicinėje vyriausybėje išspausdami tiek, kiek galėjo ar net daugiau – ir tai visų pirma jų vadovo, S. Gabrielio, nuopelnas. O tai rodo, kaip svarbu partijai turėti gerą, sumanų pirmininką. Lietuvoje socialdemokratams tas irgi nekenkia.
Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT radiją.
