Praeitą savaitę Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškėlė naują ir labai įdomią užsienio politikos koncepciją: ji užsiima vakarais, o vyriausybė – rytais. Kad nebūčiau apkaltintas iškraipąs prezidentės žodžius, juos pacituosiu: „Kiekvienas iš mūsų turime daryti tai, kur būtų geriausias rezultatas. Taigi manau, kad toks darbų pasiskirstymas, kai aš dirbu su Vakarais, o Vyriausybė – su Rytais, ko gero, atneš geriausią rezultatą“. Po tokios minties belieka tik retoriškai paklausti: o kas rūpinsis Šiaure ir Pietumis?
Praeitą savaitę Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškėlė naują ir labai įdomią užsienio politikos koncepciją: ji užsiima vakarais, o vyriausybė – rytais. Kad nebūčiau apkaltintas iškraipąs prezidentės žodžius, juos pacituosiu: „Kiekvienas iš mūsų turime daryti tai, kur būtų geriausias rezultatas. Taigi manau, kad toks darbų pasiskirstymas, kai aš dirbu su Vakarais, o Vyriausybė – su Rytais, ko gero, atneš geriausią rezultatą“. Po tokios minties belieka tik retoriškai paklausti: o kas rūpinsis Šiaure ir Pietumis?
Kadangi prezidentūra neišplatino jokio pranešimo spaudai, kad netiksliai cituota prezidentės kalba ar yra kokių nors netikslumų, tuomet reikia tikėti, kad tikrai taip buvo pasakyta.
Aršesni iš karto pareiškė, kad tai antikonstitucinis pareiškimas, nes mūsų svarbiausiame šalies įstatyme yra parašyta, kad Prezidentas „sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką“. Konstitucijoje nėra užsienio politikos padalijimo pagal pasaulio šalis.
Tačiau nereikia svaidytis tokiais grėsmingais kaltinimais, įdomiau suprasti, o kodėl toks pareiškimas atsirado. Vežėjų patikros, Rusijos sūrių karas su Lietuva jau pridarė didelės žalos mūsų ekonomikai. Kas darosi šioje šalyje, mums sunku pasakyti. Ar tai yra kerštas už spaudimą „Gazpromui“, o gal tai Rusijos pieno perdirbėjų noras išstumti lietuviškus gaminius ir taip pasilengvinti sau gyvenimą? Bet kuriuo atveju, dabartinė Lietuvos padėtis yra nepavydėtina. Sunku kalbėtis su Rusija, kai ilgą laiko to nebuvo daroma. Be to, sunku kalbėtis, jei dar iki galo nežinome, kas mums patiems svarbiau – principai ar pinigai.
Tad suprantama, kodėl tokią problemišką sritį prezidentė atidavė vyriausybei. Geriau nelįsti ten, kur kvepia paraku. Tačiau pati Dalia Grybauskaitė tiesiog neturi pasirinkimo. Jos politinis elgesys privedė prie to. Kodėl?
Ogi jau niekam ne paslaptis, kad D. Grybauskaitė dalyvaus prezidento rinkimuose. Jos atrama, kaip ryškėja, dešiniųjų rinkėjai, kurie labai įtariai – ir ne be pagrindo – žvelgia į Rusiją. Štai juos D. Grybauskaitė ir bando mobilizuoti. Tačiau taip ji pateko į spąstus. Dabartinėje situacijoje bet kuris variantas jai yra blogas: jei paskambins Vladimirui Putinui, ir po jo bus panaikintos sankcijos. Iš karto kas nors apkaltins, kad pardavė Lietuvą. Netgi dar blogiau, kadangi tyli, tai slapta sutarė dėl Lietuvos pajungimo Putino imperijai. Netikite? Štai vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tik susitiko su „Gazpromo“ vadovais ir jam šie priekaištai buvo išsakyti. Tad tokiu atceju dešiniųjų rinkėjai nusisuks.
Jei nepvyktų išspręsti problemų – irgi blogai, nes parodo, kad stipri ir geležinė prezidentė ne tokia jau geležinė ir ne tokia stipri. Kita dalis žmonių susimąstys, ar verta balsuoti. Žodžiu, eisi į dešinę galva kalaviju bus nukirsta, į kairę – kirviu. Žodžiu, jokios naudos.
Todėl ir gimsta tokios keistos užsienio politikos strategijos. Ir tik dėl artėjančių rinkimų. Tačiau politikai, kuriems Lietuvos piliečiai patikėjo postus, privalo spręsti tas problemas, kurios priklauso pagal jų kompetencijos sritis.
Artėjanti kova kaitina kraują ir galvas. Bandoma ir vilką pašerti, ir avis išlaikyti sveikas. Tačiau politika nėra vien tik viešųjų ryšių žaidimas. Politika – sprendimų, kartais sunkių ir nepopuliarių, priėmimas. Ir jau prasidėjusiu prezidentinė kampanija tikriausiai išryškins, kas vis dėlto yra rimtas ir atsakingas politikas, kas tik žaidžia visuomenės nuomonėmis.
Komentaras skambėjo per LRT radiją ir buvo publikuotas galatum.lt.
