Nuomonės

2019.02.26 11:13

Ramūnas Bogdanas. Referendumas kaip jaukas nr. 1

2019.02.26 11:13

Demokratinėse valstybėse piliečiai išsirenka grupę savo atstovų, kuriems suteikia teisę priiminėti sprendimus. Tų išrinktųjų, vadinamų parlamentarais, pareiga yra atsisakyti kitų darbų ir skirti savo apmokamą laiką tam, kad įsigilintų į valstybės raidai svarbius klausimus ir priimtų palankiausius tolesniam vystymuisi sprendimus. Toks žmonių bendruomenės, susibūrusios į valstybę, valdymo būdas vadinamas atstovaujamąja demokratija.

Lietuvoje teisė atstovauti suteikiama 141 Seimo nariui ir prezidentui. Kuo mažesnis Seimo narių skaičius, tuo didesnis krūvis tenka kiekvienam.

Visų pirma, sumažinus Seimą, kiekvienas jo narys atstovaus didesniam būriui rinkėjų, todėl fiziškai privalės mažiau dėmesio skirti individualiems atvejams, kad suspėtų aplėkti jam tekusį pulką: juk kuopos vadas geriau žino kiekvieno kareivio rūpesčius, negu divizijos vadas, kuris pajėgia aprėpti tik bendrais bruožais, tik viršūnėles.

Seimo nariai būna išsiskirstę po komitetus, kad galėtų labiau įsigilinti į vieną ar kitą sritį. Sumažėjus narių, sričių nesumažės, todėl likusieji gaus didesnius informacijos srautus. Jei dabar visuomenei atrodo, jog Seimo nariai nesusitvarko su darbu ir priiminėja blogus sprendimus, tai sumažinus skaičių sprendimų kokybė tik pablogės. Čia tas pats, kaip svirduliuojančiam po 20 kg svoriu žmogui užkrauti dar 10 kg viršaus ir tikėtis, kad dabar jis žengs tvirtu žingsniu. Sveikas protas sako, kad daugiau naudos bus pasirinkus labiau pasirengusį.

Be to, sumažintas narių skaičius padidina išorės poveikio sprendimams galimybę. Kasdienė patirtis mums sako, jog įkalbėti ir paveikti keletą žmonių yra lengviau, negu kelias dešimtis. O mes žinome iš pastarojo meto rezonansinių įvykių, kad korupcija Lietuvoje dar oi kaip gaji.

Prie galimų vidinių poveikio jėgų dar pridėkite nedraugiškų valstybių pastangas, ir pamatysite, jog mažindami Seimo narių skaičių tik lengviname darbą neskaidriems pokiliminiams veikėjams ir tuo pačiu silpniname savo tautos atstovybę, kuri, atvirkščiai, turi būti kuo sunkiau paveikiama.

Visuomenė įsitikinusi, jog Seimo nariai blogai dirba. Tačiau ar jų skaičius lemia lankomumą arba dalykų išmanymą? Ne. Kaip galima įtikėti, kad 121 žmogus tą patį protinį darbą atliks geriau, negu 141 žmogus? Lemia ne kiekis, o kokybė. Ją, deja, užtikrina tie, kurie balsuoja ir net tie, kurie nebalsuoja.

Visuotinis liaudies noras mažinti Seimo narių skaičių yra visuotinis prisipažinimas, jog rinkėjai nesugeba atpažinti ir suteikti įgaliojimus pasirengusiam atlikti pareigą atstovui. Labai dažnai žmonės, nepasivarginę skirti bent dešimt minučių kandidatams peržvelgti, skėsčioja rankomis ir šūkauja, kad nemato už ką balsuoti. Kaip gali matyti, jei net pažiūrėti tingi? Todėl renkami visokie iš tolo matomi rėksniai nuo bačkų, valstiečiais apsimetę dvarponiai ar policininkai – demokratai.

Aišku, visada smagiau galvoti, kad kaltas kitas. Tie patys neatsakingi ir tingūs rinkėjai, kurių dėka turime tokios kokybės Seimą, dabar gavo, kam permesti atsakomybę. Ant referendumo kabliuko užmautą mintį jiems švystelėjo balsus žvejojantys politikai, užsimaskavę žaliais valstiečio rūbais, ir publika užkibo.

„Valio, ne mes kalti!“ sušuks su palengvėjimu, kai juos temps už lūpos prie balsadėžių, ir iš dėkingumo paskirs ant Lietuvos apipjaustytą, bet karbauskinį Seimą. Taip bus įgyvendintas vienintelis šio referendumo tikslas.

Ką reiškia valdžia be konkurencijos, be atasvaros, jaunesniesiems galėtų papasakoti vyresni sovietmetį menantys rinkėjai.

Čia Ramūnas Bogdanas, irgi ragavęs sovietmečio.

Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius