Nuomonės

2019.02.04 12:40

Vytautas Keršanskas. 5G: tarp ekonominių galimybių ir saugumo grėsmių

2019.02.04 12:40

Itin sparti inovacijų technologijų srityje pažanga pakeitė klausimą iš „ar?“ į „kaip greitai?“ įvyks ketvirtoji pramonės revoliucija. Technologijų entuziastams ir novatoriams piešiant dar geresnę, šviesesnę ir turtingesnę ateitį, vis garsiau perspėjama ir apie juodąją šio proceso pusę. Pirmiausia – galimas tiek privataus, susijusio su asmens duomenimis, tiek ir nacionalinio, susijusio su valstybei gyvybiškai svarbiomis sritimis, saugumo grėsmes.

Per pastaruosius kelerius metus išties užteko pavyzdžių, kurie parodo ne tik tariamą, bet ir realų grėsmių egzistavimą. Didžiųjų interneto korporacijų įsigalėjimas ne tik atnešė vadinamąją išmaniųjų telefonų ir mobiliųjų programėlių ekonomiką, tapusią reikšmingu gerovės varikliu ir naujų inovacijų pagrindu, tačiau išryškino ir asmens duomenų apsaugos problemą. „Cambridge Analytica“ atvejis parodė, kad asmens duomenys tapo ne tik preke, bet ir įrankiu daryti poveikį politiniams procesams.

Tačiau daug svarbesnė diskusija susijusi su priešišką veiklą vykdančiomis valstybėmis, kurios gali panaudoti technologijas šnipinėti, rinkti jautrią informaciją apie valstybę ir jos gyventojus, pasilikti slaptą prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros ir ją panaudoti hibridinės atakos įvykdymui. Potenciali grėsmė taip veikti Rusijai buvo aptarta analizuojant „Yandex Taxi“ ir „Revolut“ atvejus. Skirtumas tik tas, kad „Yandex Taxi“ programėlės grėsmės įvardintos ankstesnių motininės įmonės precedentų bendradarbiaujant su Rusijos teisėsauga fone, o „Revolut“ grėsmės daugiau grįstos bendro pobūdžio prielaidomis.

Ši istorija atsispindi pagrįstos diskusijos tokiais jautriais klausimais būtinybę. Jokia valstybė nesugebėjo sukurti ekonominės gerovės be atvirumo technologinei pažangai, todėl jos keliamų grėsmių aktualizavimas privalo būti pagrįstas, o ne vadovautis išankstinėmis nuostatomis ar „juoda/balta“ kategorijomis. Kaip apsisaugoti nuo grėsmių, o ne atsiriboti nuo šių procesų, yra esminis uždavinys.

Visgi ne vienoje Vakarų valstybėje šiandien didžiausias dėmesys sutelktas ne į Rusiją, o į Kiniją ir visų pirma „Huawei“ produkcijos, kuri užima didžiausią rinkos dalį 5G įrangos sektoriuje, keliamas grėsmės nacionaliniam saugumui.

5G technologijai pranašaujama tapti kitos ekonomikos revoliucijos pamatu. Neabejojama, kad valstybės, kurios sugebės pirmosios išnaudoti šios technologijos teikiamas galimybes, skins daugiausia vaisių. Tai galimybė ir Lietuvai. Tačiau saugumo aspektai lydi šį klausimą ir blogiausias dalykas, tai pasiduoti technologinės pažangos manijai pamirštant juos. Ne mažiau žalingas valstybės raidos požiūriu ir atsisakyti technologijų plėtros dėl saugumo. Tad kurgi tas aukso vidurys?

Kinija į 5G technologiją investuoja 500 mlrd. JAV dol. Teigiama, kad tai yra vienas iš svarbiausių jos prioritetų įgyti didesnę globalios ekonomikos kontrolę. Vaizdžiai tariant, sukurti jos interesams tarnaujantį „skaitmeninį“ Šilko kelią.

JAV analitiniai centrai aiškiai kalba apie būtinybę kuo greičiau spręsti esamą situaciją, kai 5G technologijose šiandien dominuoja po dvi Europos ir Kinijos kompanijas. Mat toks balansas yra pavojingas Amerikai ne tik todėl, kad įprastai ji būdavo technologijų plėtros smaigalyje, bet ir kad Kinijos, o ne sąjungininkų kompanijos gali įsigalėti Vakarų rinkose. Išvados daugelyje analizių panašios: ankstesnėse technologijų varžytuvėse JAV laimėdavo tik veikdama kartu su Vakarų partneriais. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į reikšmingą klausimą: kaip spręsti Kinijos gamintojų produkcijos patrauklumo dėl mažos kainos, kuri dirbtinai sukuriama dėl valdžios subsidijų, problemą? T.y. kaip įtikinti Vakarų valstybes rinktis brangesnius, tačiau saugius sąjungininkų gaminamus produktus?

„Geriausios kainos“ kriterijus kalbant apie tokius strategiškai svarbius įsigijimus yra trumparegiškas, tačiau jis įprastas daugelio valstybių pirkimuose, kai kalba eina apie viešųjų pinigų naudojimą ir brangius pirkinius.

Reuters/Scanpix nuotr.

Vis dėlto, šiuo atveju problema yra ne vien kainoje. Kinijos gamintojų produkcija gali praeiti visus saugumo testus pardavimo ir įdiegimo metu, mat tik gamintojui paliktos „galinės durys“ bus aktyvuotos tik po kurio laiko. Tai yra kito lygmens grėsmės, būtent todėl Australija ir Naujoji Zelandija jau paskelbė neleisiančios „Huawei“ dalyvauti jos 5G tinklo diegime, o karšti debatai vyksta kitose didžiosiose Vakarų valstybėse.

5G yra didžiulė galimybė, bet ir rizika. Kuo anksčiau bus įvertintos grėsmės, tuo sėkmingiau pavyks rizikas kontroliuoti ir susitelkti į ekonominės gražios siekimą. Ir iš diskusijų didžiosiose Vakarų valstybėse akivaizdu, kad tai yra sritis, kurioje bendras veikimas taps itin siekiamu ir vertinamu. 

Komentaro, kuris skambėjo per LRT RADIJĄ, autorius Vytautas Keršanskas yra politologas, Helsinkyje veikiančio Europos atsparumo hibridinėms grėsmėms kompetencijos centro (Hybrid CoE) Hibridinių įtakų programos direktoriaus pavaduotojas. Komentare išdėstytos mintys yra autoriaus asmeninė nuomonė.