Šiandieninė politinė filosofija dažnai kritikuoja potiesos politinę būklę. Potiesos terminas nurodo, kad politika, kaip ir menas, pavyzdžiui, poezija ar dailė, atsiskyrė nuo gamtos mokslų, nuo religijos ir etikos, ir formuoja savo pačių teorijas pagal savo pačių kuriamą logiką.
Hegelis „Teisės filosofijoje“ teigė, kad politinė logika atitinka galios raidą: prievartos formas ir žmonių valdymo principus. Žmonės yra emocingos ir kupinos vaizduotės, bijančios ir mylinčios, nepastovios ir klaidžiojančios būtybės. Todėl juos galima valdyti ne pagal gamtos mokslų ar matematines tiesas, o pagal jėgos įrodinėjimus.
Verta įsiklausyti į George`o Orwello knygos „1984“ herojaus, valdžios atstovo O`Brieno samprotavimus. O`Brienas, apgaulės būdu išprovokavęs ir žiauriai kankindamas pagrindinį knygos herojų Vilsoną įtikina, kad keturi gali būti ir trys, ir penki: kaip partija pasakys. Tai ir yra politinė potiesos būklė, tačiau ji nėra bet kas, o tik tai, ko tuo metu reikalauja galios režimas. Jei dominuojanti brutali valdžia sako, kad keturi yra penki, vadinasi, šiuo momentu yra penki, o ryt pareikalaus, kad manytume, kad tai yra septyni, ir mes nebeprisiminsime, kad kažkada buvo penki.
Su politika čia konkuruoja reginių industrijos, Holivudas, kurie irgi sako panašius dalykus ir skelbiasi, kad sukūrė popolitinę būklę, kai visa kas tėra pasilinksminimas ir renginiai, o melas yra pokštas, nieko rimta. Vis dėlto popolitinė būklė yra tik miražas, skirtas pigios produkcijos vartotojų masėms, kurios nesuvokia, kas yra galios politika. Masėms paliekamos visokiausios žaidynės, net jei tai yra bado žaidynės, pagal to paties pavadinimo distopinį filmą. Kitur, ten, kur sukaupiama galia valdyti žmones, veikia valdžios raidos logika, apie kurią kalbėjo ir Hegelis, ir Orwelas.
Mes manėme, kad ši potiesos būklė apibūdina tik Rusiją, Putino režimą. Tačiau tai, kad keturi yra trys arba penki, kalba ir JAV prezidentas Joe Bidenas, ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kai giriasi, kad suteikė pakankamą pagalbą Ukrainai. „Pakankamą“ jiems reiškia tai, kad keturi yra septyni ar net devyni. Ir tikrai: truputį parėmė, bet tik aštuntadaliu to, ką žadėjo. Tačiau ką tokia pusiau tiesa, arba potiesa, reiškia paprastiems piliečiams? Pavyzdžiui, santykiuose su bankais, mokesčių sistema, ar ir čia galioja ta pati taisyklė? Pasirašai su banku sutartį dėl paskolos su keturių procentų palūkanomis, o pasirodo, kad tai yra devyni? Atsakysime: vieni naudojasi galios logika, o kitiems skirti progresyviniai mokesčiai.
Pusiau tiesos ir potiesos politinė būklė skatina piliečius protestuoti ir kovoti dėl didesnio teisingumo, tvirtesnių moralinių sprendimų. Piliečiai ima remti tas radikalias jėgas, kurios žada pasitraukimą iš apgaulės. Šie Seimo rinkimai Lietuvoje įtvirtino potiesos, arba melo, pranašumą. Socialdemokratams svarbiausia buvo politinės technologijos ir galia bei valia laimėti. Bet ateičiai tai reiškia, kad rinkėjai žiūrės tų politinių jėgų, kurios žadės jų nebeišdurti. Piliečių radikalėjimas yra kovos su politiniu nemoralumu, su potiesa rezultatas. Taip buvo visados ir niekuo geru nei karalių, nei didikų, nei monopolijų melas nesibaigdavo: po melo ateina perversmai, revoliucijos ir diktatūros.
Šie Seimo rinkimai Lietuvoje įtvirtino potiesos, arba melo, pranašumą. Socialdemokratams svarbiausia buvo politinės technologijos ir galia bei valia laimėti.
Šiandien Sakartvelo piliečiai kovoja su partijos „Sakartvelo svajonė“ potiesa, su tais, kas meluoja ir mano, kad galia veikia pagal nepriklausomą politinę logiką. Tačiau ir Ukrainos piliečiams siūloma tikėti, kad teisingumas yra okupuotų teritorijų atidavimas Rusijai. Dar daugiau, vienas iš Donaldo Trumpo patarėjų Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas kviečia „nustoti demonizuoti Putiną“, suprask, grąžinti jam garbę ir orumą. Tada tikrai keturi taps vienuolika.
Kaip į tai atsakytų Ukrainos piliečiai? Ar jie ir toliau tikės Vakarų demokratijos idealais, ar kai kurie, radikaliausi, pasuks kokio nors stačiatikių fundamentalizmo keliu, vildamiesi nors ten rasti mistinį pažadėtą teisingumą? Ar „išlaisvėjusi“ nuo tiesos politika griauna valstybių pamatus ir Vakarų pasaulį?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
