Nuomonės

2019.01.23 10:28

Rimvydas Valatka. Apsižiūrėkite savo nagus, ponai

2019.01.23 10:28

Anksčiau Lietuvoje žmonės sakydavo: iš didelio rašto išėjo iš krašto. Kad šita graži patarlė paseno, priminė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Radijo žurnalisto kažko paklaustas apie totalitarizmą vaizduojantį George`o Orwello romaną „Gyvulių ūkis“ valstiečių politikas ėmė berti žodžius apie tai, kaip sunku auginti gyvulius ir kad jų vis mažiau bepriauginame.

Pavyzdžiai, kai iš krašto išeinama ne iš didelio, o iš mažo rašto, bado akis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atsirenka žurnalistus, kurie verti ko nors jo paklausti, o kurie ne. Nors tokiu būdu premjeras, siekiantis tapti prezidentu, pažeidžia bent kelis įstatymus ir net Konstituciją, jis įsijautęs varo toliau. Viešai aiškina, kad yra gerų žurnalistų ir yra negerų. Žmonės klausosi premjero ir dedasi į galvas – tie negerieji, tai tie, kurie traukia jį per dantį.

Bet pone ministre pirmininke, ar tai jūsų darbas? Ar ne jūsų darbas pirmiausia būtų pasirūpinti, kad visi senjorai laiku gautų pensijas, bet jos kažkodėl šįmet vėluoja. Ar ne premjero darbas rasti naują aplinkos ministrą vietoj seno, kurį isterijos apimtas nei iš šio, nei iš to premjeras atleido daugiau kaip prieš mėnesį?  

Ar tai ne „Gyvulių ūkis“? Teisėju ir prokuroru pasijutęs, kaip „Gyvulių ūkio“ kiaulė Napoleonas, Seimo narys Mindaugas Puidokas jau reikalauja, kad žurnalistai atskleistų jam savo informacijos šaltinius.

Senas partizanas Sausio 13-osios progai skirtoje kalboje užsipuolė rašytoją Marių Ivaškevičių, kad jo  romanas „Žali“ neteisingai vaizduoja partizanų kovą. Ir iškart pasipila skundai Seimui, prokuratūrai, ritasi romano pasmerkimų banga. Tai daro ne tik Naisių pono kiemionys, bet ir jų kritikai.

Čia pat Kovo 11-osios trisdešimtmetis. Kur mes tokiais tempais ritamės, lietuviai?

Žmonės, negi jau pamiršote, kokioje šalyje romanus, taigi literatūrinę fikciją, pagal socialistinio realizmo kanonus buvo privaloma skirstyti ne į talentingus ir prastus, o į teisingus ir neteisingus, į tuos, kurie šlovina partiją, ir tuos, kurie juodina socialistinę tikrovę?

Ta šalis buvo Sovietų imperija, su kuria Laisvės premija apdovanotas partizanas ir kariavo dėl mūsų visų laisvės. Tai juk toje imperijoje žmonės buvo masiškai verčiami smerkti rašytoją Borisą Pasternaką už romaną „Daktaras Živaga“. Kurio dauguma net neturėjo galimybės perskaityti.

Tai Sovietų Sąjungoje už literatūrinę fikciją iš rašytojų atiminėjo premijas ir išiminėjo jų romanus iš bibliotekų, sodino į kalėjimą kaip Andrejų Siniavskį su Julijum Danieliu ar Gintautą Iešmantą.

Tai ar Sąjūdis ir nepriklausomybė buvo tik tam, kad dabar laisvės kovotojai užimtų komunistinės cenzūros vietą, o mes, tam pritardami, reikalautume iš rašytojų ne rašyti ir kurti, o šlovinti?

Tikiuosi, kad ne. Tai gal atsipeikėkite, žmonės? Pamąstykite, kur link einate iš mažo rašto. Kokia kryptimi suka Lietuva, supriešindama patriotizmą su laisve ir paversdama patriotizmą privaloma tamsiame skersgatvyje pirkti plyta, kai kiekvienas, nesilaikantis kanono, skelbiamas tautos ir valstybės priešu?

Kai garbingas senas partizanas reikalauja keršto rašytojui už „neteisingą“ romaną, kuo tai skiriasi nuo negarbingo elgesio premjero, kai jis skirsto žurnalistus į tuos, kuriems jis leis, ko nors paklausti, ir tuos, kurie nebus prileisti prie premjero Rusnėje, kai jis skelbia apie kandidatavimą į prezidentus? 

Tikriausiai nepamiršote dar pasakos apie jaunuolį, kuris nudobė drakoną, ir kuriam ėmė dygti nagai?

Apsižiūrėkite savo nagus, ponai. Kol iš mažo rašto dar visai neišėjom iš krašto. Kad neatsitiktų taip, kaip „Gyvulių ūkyje“. Šiame romane kiaulės paėmė valdžią fermoje smerkdamos gėrimą ir vaikščiojimą dviem kojom, o baigė pačios maukdamos viskį ir vaikščiojimu dviem kojomis.

Apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi