Nuomonės

2019.01.15 10:56

Rima Urbonaitė. Profesionalumas Seimą aplenkia

2019.01.15 10:56

Dar prieš 2016 m. rinkimus „valstiečiai“ rinkėjus viliojo profesionalų vyriausybės idėja. Daugiau jokių politikų, tik profesionalai, profesionaliai priimantys profesionalius sprendimus. Ir nemaža dalis rinkėjų plojo katučių girdėdami tokius pažadus. Tačiau ir patys „valstiečiai“, ir rinkėjai, regis, nematė dramblio kambaryje. O to dramblio vardas – Seimas. Kokia profesionali vyriausybė bebūtų, jos visus žygdarbius neprofesionalus Seimas gali paversti pelenais.

O profesionalaus Seimo niekas nežadėjo. Kalbėjo apie Seimo įvaizdžio kėlimą, galios į Seimą sugrąžinimą, bet nesakė nei kaip tai bus daroma, nei kas tai darys. Nebuvo pristatoma kariauna profesionalų, kurie išmanytų valstybės valdymą, suvoktų, kaip visas jos mechanizmas funkcionuoja.

Žinoma, ankstesni Seimai taip pat nepasižymėjo gausa narių, žibėjusių kompetencijomis ir politikos išmanymu. Tačiau tai nėra priežastis nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta šiame Seime ir laikyti norma tai, kas nėra jokia norma. Nes jei taip bus dirbama ir toliau, mes tiesiog niekaip neišlipsime iš pelkės, kurioje lindime.

Ir viena rimčiausių problemų yra įstatymų leidybos procesas. Įstatymai priiminėjami tokiais kiekiais ir tokiais greičiais, kad kartais atrodo, jog Seimas nėra įstatymų leidybos institucija, o, veikiau, bandelių kepykla. Tai nėra normalu.

Vien šioje sesijoje įvyko jau beveik 1500 balsavimų už svarstomą dokumentą. Įstatymų, žinoma, priimta mažiau. Tačiau apie rimtesnį įsigilinimą už ką balsuojama, kalbėti nelabai įmanoma. Dar sunkiau suvokti, jog visiškai neskiriamas deramas dėmesys projektų rengimui ir keletas pastarojo meto pavyzdžių verčia vis labiau sunerimti.

Kilus skandalui, susijusiam su nauja vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, pamatėme ir politikų neprofesionalumą. Seimo narys Mindaugas Puidokas, prisiėmęs gelbėtojo vaidmenį, ėmėsi karštligiškai ir įstatymo taisymų. Kiek beįkaitusi situacija būtų, o šįkart dar ir žibalo buvo pripilta kaip reikiant, profesionalus politikas supras, jog įstatymą keisti – tai ne vaikui sauskelnes pakeisti. Tačiau pataisos atsiranda. Ir atsiranda jos tokios, kad teisininkai ir ne tik jie gūžčioja pečiais.

Bet tai neturėtų stebinti, nes politikas daugiau užsiima propaganda nei realiu darbu. Kitaip nei propaganda nepavadinsi elgesio, kai politikas teigia žinąs tiesą, nors jis tiesiog negali jos žinoti. Jis net nepateikia tos tariamos tiesos šaltinių. Politikas dar sugeba remtis kolege, kuri be jokių faktų nurodo vaiko kainą juodojoje rinkoje. Ir šis mokslų daktaras, kaip argumentą, dėl ko neturėtume tuo abejoti, nurodo kolegės pareigas Seime. Tai profesionalumo dugnas. Todėl nereikėtų stebėtis ir tokiomis pataisomis.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Bet situaciją gelbėti imasi jau Ramūnas Karbauskis ir teikia alternatyvų projektą. Pastarasis irgi sulaukia nemažai teisininkų pastabų. Viskas logiška. Neįmanoma kokybiškai rengti projektus, kai tai daroma tokiais greičiais. Turi būti įtraukimas visų suinteresuotų grupių, ekspertų diskusijos. Ir visa tai užtrunka, jei norima tikrai kokybiškai atlikti darbą.

Dar viena iliustracija – visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Žiniasklaidos atstovai, pamatę numatytas pataisas, pradeda skelbti pavojų. Ir ne be pagrindo. Bet paaiškėja, jog Kultūros komitetas tai gavo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, nieko netaisė, viską paliko, pasirašė ir registravo.

Išvada, kokios funkcijos yra Kultūros komiteto, peršasi savaime. Dėti parašus po kažkieno atneštais projektais ir juos registruoti. O kas nors iš pasirašiusių bent perskaitė aiškinamąjį raštą, padarė nors kokias užklausas specialistams? Vargu. Jeigu būtų perskaitę aiškinamąjį raštą, būtų supratę, jog tokiam raštui reikėtų dar vieno rašto, kuris paaiškintų pirmąjį, nes iš didelio rašto išeita iš krašto taip, jog nesugebama sudėlioti aiškiai argumentų. Ir labiausiai jautriems pakeitimams apskritai dėmesio beveik neskiriama.

Bet Kultūros komiteto primininkas po viso kilusio šurmulio numatytą projektą pateikia. Stebisi, jog kilo tiek daug diskusijų. Bet jei būtų buvusios konsultacijos, to nebūtų buvę. Nereikėtų ir pateikiant iškart sakyti, jog dar taisysime.

Klausimas labai jautrus, sulaukta daug kritinių vertinimų, bet jam pateikti paskirtas laikas šeštadienį jau pratęstoje Seimo rudens sesijoje Sausio 13-osios išvakarėse. Gal labai norima parodyti neįtikėtiną darbingumą, bet daug geriau kartais stabtelėti, pagalvoti ir parodyti išmintį, o ne automatinį mygtukų spaudymą pagal kažkieno komandas.

Ir tai tik keletas pavyzdžių, kai Seime būtent to profesionalumo ir pritrūksta. Neretai teisininkų išvados lieka niekam nereikalingos, kritika aiškinama kaip tiesiog nemeilė „valstiečiams“. Tik apie meilę profesionaliam įstatymų rengimui dažnai vis dar belieka svajoti.

Politologės Rimos Urbonaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.