Nuomonės

2019.01.05 10:26

Mykolas Drunga. Išpuoliai Vokietijoje ir pokyčiai Amerikoje

2019.01.05 10:26

Per Naujuosius metus Vokietijoje pokšėjo, ko gero, mažiau „šventinių“ fejerverkų negu Lietuvoje, gal mažiau Vokietijoje įvyko ir skaudžių avarijų keliuose, kurias Lietuvoje sukėlė jei ne girtuokliai, tai bent saugaus greičio nesirenkantys ar taisyklių nepaisantys silpnapročiai.

Tačiau ko vėl, deja, Vokietijoje netrūko, tai teroristinių piktadarysčių. Antai Botropo mieste Šiaurės Reine-Vestfalijoje vokietis Naujųjų metų išvakarėse tikslingai savo mašina įsirėžė į pėsčiuosius, kurių dauguma – afganistaniečiai ir sirai.  

O dvi dienas anksčiau iš Artimųjų ir Vidurio Rytų kilusių keturių paauglių gauja šiaurės Bavarijos miestelyje Amberge sumušė ir apspardė prie traukinio stoties atsitiktinai nusižiūrėtus vietos vokiečius.

Apie tai kairiųjų pažiūroms atstovaujantis dienraštis „Frankfurter Rundschau“ rašė: „Politiškai motyvuoto nusikaltimo įvertinimas Vokietijoje  priklauso ne tik nuo to, kas yra nusikaltėlis, bet dar daugiau nuo to, kas yra auka.

Jeigu nusikalto migrantas ar pabėgėlis, kuris šaukė „Allahu Akbar“ ir puolė vokiečius, tuoj pat prakalbama apie terorizmą. Bet jei nusikaltėlis yra vokietis, užsimanęs pakloti užsieniečius, greitai linksniuojamos jo kaltę mažinti galinčios aplinkybės, kaip antai jo socialinė padėtis ar psichikos būsena“.

Kaselio dienraštis „Hessische Niedersächsische Allgemeine“ rašė, jog Vokietija „tuos prieglobsčio prašytojus, kurių bylos atmestos ir kurie padarė baustinus nusikaltimus, turėtų iš šalies išvaryti. Tada išdžiūtų ir ta svetimšaliams nedraugiška dirva, kurioje išdygsta tokie žudikiški veiksmai kaip Botrope“.

Anot Pietų Vokietijos dienraščio „Süddeutsche“, jeigu kai kurie atsakingi politikai, kaip antai Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis, vengia pasmerkti „neapykantą svetimšaliams, tai ko stebėtis, kad vienas kitas tokios neapykantos apimtas pilietis įsivaizduoja galįs pats vienas – arba su savo mašina – patvarkyti pabėgėlius“.

Leipcigo dienraščio „Volkszeitung“ žodžiais, „iš tiesų islamistinė kaip ir kraštutinių dešiniųjų prievarta egzistuoja įvairiausiomis formomis. Yra organizuoto teroro grupių, fanatizuotų pavienių nusikaltėlių ir psichiškai paliegusių paribio žmonių, kuriuose baimė susimaišiusi su rasizmu“.

Dešiniųjų liberalų dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ nurodė į „netvarką, kurioje daugelis migrantų į Vokietiją atvyksta be popierių – ne tik iš baisios juos užklupusios bėdos, kaip dažnai sakoma, bet ir dėl to, jog jie gerai žino, kad tada juos sunkiau, jeigu jų prieglobsčio prašymas atmetamas, grąžinti į tėvynę ar į šalį, iš kurios ką tik atvyko ir kurioje jau buvo radę prieglobstį.

Taip elgiasi ne vien bėglių mažuma, tai jau tapo masiniu reiškiniu“, – pažymėjo nacionalinis Frankfurto laikraštis.

Du regioniniai dienraščiai, Štutgarto „Nachrichten“ ir Liuneburgo „Landeszeitungas“, dėl reikalavimų Vokietijoje sugriežtinti įstatymus pastebėjo, kad, pastarojo laikraščio žodžiais, „galiojančių įstatymų beveik visiems atvejams užtektų, reikia juos tik konsekventiškai vykdyti“. 

Jungtinėse Amerikos Valstijose po Kongreso rinkimų lapkričio mėnesį ir trumpų gruodžio švenčių atostogų pirmųjų posėdžių susirinko ir Senatas, kuriame respublikonai išlaikė daugumą, ir Atstovų Rūmai, kuriuose daugumą išsikovojo opoziciniai demokratai.

Sostinės dienraštis „Washington Post“ džiaugėsi, kad „demokratai jų dabar vadovaujamuose Atstovų Rūmuose pagirtinai paskelbė, jog imsis pagerinti demokratijos institucijų ir parlamento taisyklių funkcionavimą. Daugelis pokyčių įsitvirtins lėtai ir dar išlaikys pavienių veikėjų galią.

Tačiau tai bus pirmasis žingsnis  – šiuo atžvilgiu įtikinant ir Senatą perimti kai kurias Atstovų Rūmų idėjas gerinant etikos standartus ir drąsinant dviejų partijų ribas peržengiančias grupes teigiama linkme paspausti abiejų Kongreso rūmų vadovus. Tai sveikintina pradžia“, – rašė pagrindinis Vašingtono laikraštis.

Zagrebo dienraštis „Jutarnji List“ pažymėjo, kad „naujoji Atstovų Rūmų vadovė Nancy Pelosi po savo išrinkimo į šį postą Amerikos prezidentui Donaldui Trumpui netiesiogiai pagrasino jam atimti galią, nors ji ir nepritaria oficialiai jo apkaltai.

Tačiau greit seks nauji prieš jį nukreipti tyrimai, kurių centre vėl bus įtarimai dėl bendradarbiavimo su Rusija 2016 m. prezidento rinkimų kovos metu“, – teigė Kroatijos sostinės laikraštis.

Meksikos dienraštis „Cronica de Hoy“ rašė, jog po prezidento ir viceprezidento Atstovų Rūmų pirmininkė yra trečioji pagal svarbą Jungtinių Valstijų pareigūnė.

„Bet jau seniai Nancy Pelosi yra ir kažkas panašaus į demokratų partijos veidą. Tarp jos nuopelnų yra pasižadėjimas surasti sprendimus nelegalių atvykėlių vaikų gerovei užtikrinti, taip pat ginti ir vadinamųjų „svajotojų“ teises.

Ji taip pat darbuosis už tai, kad Jungtinės Valstijos taptų teisingesne valstybe. Ji pasirengusi su prezidento Donaldo Trumpo vyriausybe bendradarbiauti, bet tikrai ne statant mūro užtvarą palei sieną su Meksika“, – teigė Meksikos sostinės laikraštis.

Daugelis kitų pasaulio, ypač Europos, laikraščių irgi džiaugėsi, kad dabar Amerikos vadovybė nebėra išimtinai vienos, būtent respublikonų, partijos rankose.

Populiariausi