Nuomonės

2018.12.17 09:27

Ramūnas Bogdanas. S. Skvernelio krikštatėvis R. Paksas pas V. Putiną

2018.12.17 09:27

S. Skvernelio elgesys mokytojų krizės metu labai primena Vladimiro Putino elgesio modelį, kada avarija ištiko atominį povandeninį laivą „Kurskas“. Ir Rusijos prezidentą, ir mūsų premjerą kritinės situacijos akivaizdoje ištiko stabas ir abu tam tikrą laiką tiesiog tylėjo. Vakarų siūlomos pagalbos gelbėti jūreivius V. Putinas atsisakė – aš pats susitvarkysiu! Keblią situaciją ir Lietuvos premjeras, ir Rusijos prezidentas iškart apgaubia priešiškų jėgų sąmokslu. Į pagalbą kviečiamos specialiosios tarnybos.

Galbūt S. Skvernelio politinis krikštatėvis R. Paksas jaučia tam tikrą vidinį panašumą tarp savo buvusio globotinio ir V. Putino, todėl tokios asmenybės jį traukia? Nežiūrint to, kad buvo priverstas liūdnai baigti prezidentavimą ir prie to prisidėjo įtarimai dėl Rusijos įtakos, R. Paksas beldžiasi į Kremliaus vartus.

„Lietuvos ryto“ žurnalistai apskambino Rusijos prezidento administraciją ir negavo patvirtinimo, kad būta R. Pakso susitikimo su V. Putinu. Tačiau žinomas rusų žurnalistas Konstantinas Egertas prieš kelias dienas kreipėsi į V. Putino atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą, su kuriuo jie asmeniškai pažįstami, ir šis jam raštu pokalbių programėlėje „Telegram“ patvirtino, jog tikrai toks susitikimas įvyko.

 Kadangi R. Paksas pasakoja, reiškia, jam nebuvo liepta laikyti susitikimą paslaptyje. O Kremlius nutyli, nors skelbia, kad tądien V. Putinas priėmė Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro ir buvusį Prancūzijos premjerą Francois Filloną. Nutylėjimas reiškia visišką reikšmės sumažinimą.

Panašiai pasielgė amerikiečiai, kai jie nenorėjo rodyti paramos kandidatui į Rusijos prezidentus Borisui Jelcinui, jų mylimo Michailo Gorbačiovo priešininkui. Tačiau ką žinai, kuo tas šiandien nereikalingas žmogus gali tapti? Todėl B. Jelcinas buvo priimtas Valstybės departamente, ir kaip tyčia tuo metu į tą kabinetą užėjo JAV prezidentas George`as Bushas. Susitikimas įvyko, bet nefiksuotas. Dėl ateities.

Apie susitikimą mūsų ambasadorius Maskvoje nieko nežinojo, bet kažkas jį organizavo. Mano akys krypsta į Jurijų Borisovą, kuris savo laiku „pasijungė“ savo interesams kandidatą į prezidentus R. Paksą. Jo sąsajos su Rusijos kariniu pramoniniu kompleksu galėtų jį išvesti iki Dmitrijaus Rogozino ar panašaus rango veikėjų Maskvoje, kurie pajėgūs organizuoti neprotokolinį susitikimą kur nors koridoriuje ar priimamajame.

Toks nutylėtas be jokių motyvų priėmimas yra tiesiog įžeidimas politikui, tačiau, regis, pats pažemintasis R. Paksas nesuvokia, jog leisdami jam kalbėti, o patys tylėdami, kremlinai jo asmenyje susikūrė progą pasišaipyti prieš Vakarus, jog net iš nenuolankios ir principingos Lietuvos atšliaužia „sukalbamų“ politikų, norinčių žūtbūt bet kokiomis sąlygomis prisiliesti prie nepelnytai atstumto Rusijos prezidento.

Ši šviežia istorija primena premjero S. Skvernelio iniciatyvą su niekuo nesitarus skelbti naują erą santykiuose su Rusija, tarsi neegzistuotų vieninga ES pozicija, tarsi nėra prezidentės, kurios konstitucinė pareiga formuoti Lietuvos užsienio politiką, tarsi Lietuva neturėtų nuostatų Rusijos atžvilgiu, kurios yra suderintos su mūsų sąjungininkais.

Kuo aukštesnis šalies pareigūnas elgiasi taip neatsakingai, tuo didesnį nepasitikėjimą savo valstybe jis kuria. Tai yra abėcėlė, ir bent ją turėtų žinoti kiekvienas, norintis pretenduoti į postą, kuris yra ne tik alga, renta ir garbė, bet kartu ir didelė atsakomybė.

Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi