Nuomonės

2018.12.15 12:14

Mykolas Drunga. Apie terorizmo hidrą

2018.12.15 12:14

Strasbūre antradienį tris žmones nužudęs ir dar 13 sužeidęs šaulys ketvirtadienio vakarą po didelių pastangų jį sučiupti buvo nukautas. Tai vėl atnaujino debatus apie tai, kaip reikia terorizmui užkirsti kelius.

Konstanco miesto pietvakarių Vokietijoje dienraštis „Südkurier“, komentuodamas faktą, jog įtariamasis buvo ne tik anksčiau policijai žinomas, bet ir ne kartą teismo baustas, klausė: „Kodėl teisinė valstybė dažnai suklumpa ties užduotimi tokių nusikaltėlių niekšybėms padaryti galą – ne tik Prancūzijoje, bet ir Vokietijoje?“

„Įprastiniais refleksais kovos su teroru nelaimėsi – tą šis atvejis rodo aiškiai. Išvaryti iš šalies? Įtariamasis mirtį Prancūzijoje sėjęs šaulys anksčiau padaręs nusikaltimų Vokietijoje buvo jos teismo išsiųstas į Prancūziją.

Apriboti imigraciją? 29-erių metų užpuolikas, nors jo šaknys šiaurės Afrikoje, vis dėlto buvo Prancūzijoje gimęs ir turėjo jos pilietybę. Taigi šio atentato istorija nurodo ne tiek į klausimus dėl imigracijos, kiek daug daugiau į nepavykusią integraciją“, – rašė Vokietijos regioninis laikraštis.

Pasak Vokietijos nacionalinio dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, šiuo atveju teroras „vietoje pagamintas. Todėl klaidingas yra Marinos Le Pen požiūris, kad terorizmą galima įveikti iš šalies išstūmus pavojingus užsieniečius. Bet dėl to iššūkis netampa mažesnis“.

„Juk Prancūzija dar ilgai kentės nuo savo nesėkmingo integracijos modelio, tarp kurio požymių yra nelygios galimybės švietimo sistemoje, aukštas nebaigto pradinio mokslo procentas ir didelė jaunimo bedarbystė.

Pašalinti šiuos trūkumus bus daug sunkiau, kainuos brangiau ir truks ilgiau nei suorganizuoti pavojingų žmonių išvarymą užsienin.

Dėl to E. Macrono siūlymas per pirmuosius dvejus pradinio mokymo metus užtikrinti mažas skatinamojo ugdymo klases, kad niekas neliktų už mokyklos ribų, yra pirmas žingsnis didesnės galimybių lygybės link“, – rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis.

O Liudvigshafeno prie Reino laikraštis „Rheinpfalz“ atkreipė dėmesį į tai, jog „Vokietijoje kai kas turbūt pamanė, kad visas džihado teroras jau praeityje nuo to laiko, kai „Islamo valstybė“ buvo plačiu frontu nugalėta“.

„Tačiau Prancūzijoje taip negalvojo niekas. Strasbūro atentatas yra trečiasis šiemet surengtas Prancūzijos žemėje ir penktasis per prezidento Emmanuelio Macrono valdymą.

Pagal vieną Prancūzijos teroro analizės centro atliktą studiją, Prancūzija nuo 2013-ųjų iki 2016-ųjų buvo ta Vakarų šalis, kuriai labiausiai grėsė teroras“, – rašė vakarų Vokietijos regioninis laikraštis.

Optimistiškiau į tai pasižiūrėjo kitas Frankfurto dienraštis, kairiųjų liberalų „Rundschau“. Anot jo, „teroro pavojus šiandien ne toks didelis kaip 2016 m., žuvusiųjų nuo teroro skaičius skersai išilgai pasaulio yra sumažėjęs.

Žinoma, aukų ir jų artimųjų tai tikrai nepaguodžia, bet gyvuosius galbūt šiek tiek“. Vis dėlto toliau Frankfurto kairiųjų laikraštis pareikalavo „sienas kertančią kovą su teroru suintensyvinti“.

„Berlyno ir Strasbūro atvejai ryškiau nei bet kada anksčiau demonstruoja europietiškąją teroro dimensiją. Todėl jį reikia europietiškai ir pasitikti“, - rašė Frankfurto dienraštis.

Tai, kad su teroru Europoje reikia kovoti jungtinėmis Europos jėgomis, pasiūlė ir regioninis dienraštis „Badische Neueste Nachrichten“. Jo nuomone, reikia sukurti „bendrą europietiškos gynybos nuo teroro centrą, į kurį suplauktų ir būtų įvertinami visų saugumo įstaigų surinkti duomenys“.

Anot laikraščio, „Šengeno erdvėje su savo atviromis sienomis nacionalinių kompetencijų perkėlimas į bendraeuropietiškų įstaigų sferą yra neišvengiamas“.

„Laisvoje visuomenėje tik daugiau bendradarbiavimo gali garantuoti ir daugiau saugumo“, – teigė Karlsruhės dienraštis.

Pasak Suomijos regioninio laikraščio „Karjalainen“, „prancūzai jau kurį laiką prarado bet kokį pasitikėjimą. Geltonųjų liemenių protestai  susilpnino prezidentą E. Macroną, ir jau seniai klausimas sukasi ne vien apie didesnes degalų kainas“.

„Strasbūro išpuolis šių sukilėliškų nuotaikų nenuramins, o tai ir suteiks naujos amunicijos kraštutinei dešinei“, - rašė Šiaurės Karelijos dienraštis.

Ispanijos dienraštis „Mundo“ teigė, jog „šūviai Strasbūro Kalėdų mugėje iš naujo atgaivino grėsmę, kurios kurį laiką nebebuvo jaučiama“.

„Faktiškasis „Islamo valstybės“ pralaimėjimas, jai praradus savo kontroliuotą teritoriją tarp Sirijos ir Irako, negalėjo pašalinti teroro grėsmės prieš tariamus „netikėlius“ Vakaruose.

Todėl Europos Sąjungos šalių saugumo pajėgos neturėtų prarasti budrumo. Europoje laukia daugelis vienišų vilkų, tokių kaip ir Strasbūro galvažudys“, – rašė Madrido dešiniųjų laikraštis.

Paryžiaus nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“ sutiko, kad „kaip hidra su šimtu galvų islamistinis terorizmas dar nedingo, net ir po karinio „Islamiškosios valstybės“ pralaimėjimo Irake ir Sirijoje.  Dešinieji ir kraštutiniai dešinieji vėl reikalauja tik prevencinio vadinamųjų „pavojingų grėsmės kėlėjų“ uždarymo už grotų“.

„Bet tai visą laiką atmetama, net ir atsakingų policijos pareigūnų. Šis reikalavimas Prancūzijai nepadeda, bet tarnauja tik politiniams tikslams“, – rašė Prancūzijos sostinės laikraštis.

Dublino dienraštis „Irish Times“ pastebėjo, kad „Europos žemynui stipriai gresia džihadistai, kurie sugrįžta iš Sirijos ir Irako.  Bet dar didesnį iššūkį kelia vietiniai teroristai, kurie tiesioginio ryšio su „Islamo valstybe“ ar „Al Qaida“ neturi, tačiau jaučiasi jų ideologijų įkvėpti“.

„Iššūkį čia sudaro tai, kad sunku pastebėti akimirką, kuomet kas nors su savo radikaliu nusistatymu pradeda rengtis išpuoliui. Kai kuriais atvejais atsakingoms įstaigoms tatai pavyksta. Kitais atvejais, kaip matėme Strasbūre, jos vienu žingsniu atsilieka“, – dėstė Airijos sostinės laikraštis.

Bulgarijos dienraštis „Duma“ pažymėjo, jog „tiesa yra ta, kad terorizmas negali būti įveiktas vien policijos pajėgomis. Tam būtinos ir ekonominės priemonės“.

„Reikia panaikinti getus ir pašalinti skurdą. Tam, kad žmonės išaugtų ne kaip kovotojai, kurie neturi ko prarasti, o kaip normalūs žmonės, kuriems gyvybė yra aukščiausia vertybė. Tik tada įveiksime terorizmą“, – dėstė Sofijos laikraštis.

Mykolo Drungos komentaras skambėjo LRT RADIJO eteryje.