Nuomonės

2018.12.10 09:40

Mykolas Drunga. Ko reikia prancūzams?

2018.12.10 09:40

Prieš beveik mėnesį Paryžiuje prasidėjo netikėti gatvės protestai, kurie vis dar tęsiasi ir sulaukia plataus pasaulio spaudos dėmesio.

Kaip rašė Stambulo dienraščio „Star“, vadinamieji „geltonliemeniai“ Prancūzijoje per kelias savaites išaugo į smurtauti nevengiantį sąjūdį, gerokai besiskiriantį nuo ankstesnių gatvėse protestuojančių judėjimų.

Paprastai demonstracijos Prancūzijoje vyksta vadovaujant profsąjungoms. Tačiau „geltonliemeniai“ organizuojasi per socialinę žiniasklaidą ir jie ne tik puola liberaliąją šalies ūkio santvarką, bet ir priešinasi visam Prancūzijos politiniam modeliui“, – teigė Turkijos laikraštis.

Švedijos laikraščio „Goteborgs-Posten“ nuomone, „prancūziškoji šėlstančių protestų tradicija, dažnai žmonių stipriai palaikoma, tėra tik priemonė apsaugoti jau turimus kasdieniame gyvenime privalumus.

„Įtarus žvilgsnis į pokyčius turi gilias šaknis, kaip įsisenėjęs yra ir reformų būtinumas. Čia ir slypi prezidentą Emmanuelį Macroną pasitinkančio iššūkio esmė.

Jis visa savo širdimi siekia Prancūzijos problemas išspręsti racionaliai. Tačiau žmonės mato, kad jų kasdienis gyvenimas prastėja, išmainytas į neaiškų pažadą, jog kažkada ateityje jis pagerės“, – rašė Geteborgo dienraštis.

Bratislavos Slovakijoje dienraštis „Pravda“ pažymėjo, jog „degalų kainos Prancūzijoje toli gražu ne pačios aukščiausios. Daugelyje kaimyninių šalių vairuotojai už litrą dyzelino moka brangiau.

„Tačiau ieškoti racionalių argumentų ten, kur valdo emocijos, gali pasirodyti nereikalinga. Demonstrantams veltui aiškinti, kad ligi šiol jie gyvavo ekologijos sąskaita ir kad ekologinių mokesčių įgyvendinimas yra neišvengiamas.

„Geltonliemenių“ protestai anksčiau ar vėliau baigsis. Tačiau jie primena, kad Prancūzijoje vis daugiau žmonių jaučiasi palikti likimo valiai“, – rašė Slovakijos sostinės laikraštis.

Daugelis laikraščių komentavo Prancūzijos vyriausybės jau padarytas nuolaidas protestuotojams.

Štai Lenkijos sostinės dienraštis „Rzeczpospolita“ pažymėjo, kad „atidėdamas ekologinio mokesčio pakėlimą ir didindamas minimalų atlyginimą prezidentas E. Macronas rinkosi strategiją, kuri Prancūzijai praeityje jau nemažai kainavo.

Juk jo pirmtakai Jacques Chiracas, Nicolas Sarkozy ir Francois Hollande`as taip pat atsukdavo pinigų čiaupą, kai tik žmonės išsiliedavo į gatves. Kaip tik dėl to Prancūzija šalia Italijos yra vienintelė didelė Europos Sąjungos šalis, kuri visąlaik laukia tikrų reformų, galinčių ją pakelti ant kojų“, – rašė Varšuvos laikraštis.

Nyderlandų dienraštis „Telegraaf“ klausė, „kodėl E. Macronas su savo nuolaidomis taip ilgai laukė? Juk situacija taip pablogėjo, kad jo planai protestuotojams nedaro jokio įspūdžio, tuo tarpu valstybės iždui jie kainuoja bent du milijardus eurų.

„Jei E. Macronas būtų nusileidęs anksčiau, gal jis būtų galėjęs užkirsti kelią demonstrantams šitaip siautėti Paryžiuje“, – rašė Amsterdamo laikraštis.

Regioninis Prancūzijos laikraštis „Courrier Picard“ sutiko, kad „po kruvinų išsišokimų aną savaitgalį Paryžiuje vyriausybei pasidarė nebeįmanoma laikytis savo ryžtingai griežtos linijos „geltonųjų liemenių“ atžvilgiu.

Prezidentui E. Macronui ir ministrui pirmininkui Edouardui Philippe`ui pirmojoje vietoje rūpėjo užgesinti gaisrą, kurį jie žymia dalini patys ir sukėlė“.

Panašiai atsiliepė Paryžiaus dešiniųjų laikraštis „Figaro“: „paskelbdama mokesčių atidėjimą vyriausybė siekė sušvelninti įtūžį, kuris niekaip nesileidžia tramdomas. Tačiau tai, jog tokio sprendimo neišvengiamai reikėjo, visiškai akivaizdu.

Čia įvyko klasiškas atsitraukimas, nors prezidentui E. Macronui šis žodis iš esmės tabu. Tarp dviejų blogybių jis pasirinko mažesnę – geriau nedidelis valdančiųjų nusižeminimas negu galingai prasiveržęs valdomųjų įniršis“, – rašė Paryžiaus nacionalinis dienraštis.

SIPA/Scanpix nuotr.

„Net jeigu vyriausybė dabar savo žodžius atsiėmė ir mokesčių pakėlimo atsisakė“, – pažymėjo Kijevo dienraštis „Obozrevatel“, – „geltonaliemeniai“ paragavo kraujo. Jie suprato, jog veikdami išvien jie stiprūs, o vyriausybė jų bijo.“

„Todėl reikia daryti prielaidą, kad demonstrantams šių prezidento E. Macrono nuolaidų nepakaks“, – brėžė išvadą Ukrainos sostinės dienraštis.

Su tuo sutiko ir Londono dienraštis „Times“. Jo žodžiais, „E. Macrono sprendimas atidėti kitą mėnesį turėjusį įsigalioti degalų mokesčio padidinimą yra beviltiškas mėginimas suvaldyti „geltonųjų liemenių“ maištą. Šitas prezidento apsisukimas nieko gero nežada jo reformų darbotvarkei“.  

Anot Romos dienraščio „Repubblica“, „E. Macronas išsigando sunkiai apibūdinamo sąjūdžio, sudaryto iš niekad jokiai partijai nepriklaususių žmonių. Tai apmaudo, įniršio ir smurto masė, kurią palaiko Prancūzijos visuomenė“.

„Jaunasis prezidentas, kuris viską siekė pakeisti, norėjo išrasti „naują pasaulį“, dabar turi nusilenkti senosioms politikos taisyklėms – o tai reiškia  daryti kompromisus“, – teigė Italijos sostinės laikraštis.

Net ir Šanchajaus dienraštis „Wenhui Bao“ pastebėjo, jog „Prancūzijos  vyriausybė įklimpo į gilią krizę. Jau kelias savaites besitęsiančių protestų šalyje akivaizdoje E. Macronas, išrinktas kaip ryžtingas reformatorius, savo užmojų be kompromisų niekaip neįgyvendins“.

„Taigi šiuo metu į pavojų pateko visa jo vyriausybės ir jo partijos ateitis“, – rašė Kinijos uostamiesčio laikraštis.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt