Nuomonės

2018.12.06 17:30

Linas Kojala. George`as H. W. Bushas ir Lietuva

2018.12.06 17:30

Jungtinės Amerikos Valstijos atsisveikina su 41–uoju šalies prezidentu. Po sunkios ligos, George`as Herbertas Walkeris Bushas mirė praėjusį savaitgalį.

Jis vadovavo valstybei tuo metu, kai pasaulis vertėsi aukštyn kojomis – 1989–1993 metais. Ne veltui politiko memuarai pavadinti „Transformuotas pasaulis“. Juose rastume dešimtis puslapių, aprašančių G. H. W. Busho apmąstymus apie politinę padėtį Lietuvoje. Turbūt joks kitas amerikiečių prezidentas tokio didelio dėmesio mums nėra skyręs ir vargiai skirs ateityje. Lietuvos ryžtas vaduojantis iš Sovietų Sąjungos atkreipė į mus pasaulio galingųjų dėmesį.

Ši knygos dalis neiškrenta iš bendro konteksto; priešingai, ji puikiai atspindi G. H. W. Busho filosofiją. Jis buvo balansuotojas – žmogus, turėjęs savo idealus, tačiau nenorėjęs, kad prisidengiant jais situacija išvirstų į nekontroliuojamą chaosą. Ypač, kai kalbame apie santykius tarp supervalstybių, kurios grasino viena kitai branduoliniu ginklu.

Santykių su Sovietų Sąjunga atžvilgiu, G. H. W. Busho balansavimas reiškė subtilaus vidurio kelio paieškas tarp paramos laisvės siekiančios valstybėms, tokioms kaip Lietuva, ir nenoro, jog reformatorius Michailas Gorbačiovas prarastų įtaką. Sovietų vadovą G. H. W. Bushas laikė draugu, ir žūtbūt norėjo išvengti jo pozicijų susilpnėjimo. Nuogąstauta, jog tai galėjo nublokšti pasaulio politiką iš Perestroikos atšilimo atgal į gūdžiausius Šaltojo karo laikus.

Todėl G. H. W. Bushas, kaip ir daugelis amerikiečių, simpatizavo Lietuvos laisvės siekiui. Bet tuo pačiu išliko atsargus. Tą atspindi keli jo memuarų sakiniai. Citata iš knygos: „Negalime prieštarauti nepriklausomai Lietuvai. Kita vertus, jei jau pirmą akimirką Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ją paremtume, Gorbačiovas galėtų būti nuverstas. Kiltų rizika, kad sovietai savavališkai panaudotų karinę jėgą, o prasidėjus smurto bangai, Jungtinės Valstijos praktiškai nieko negalėtų padaryti. Mūsų rankos būtų suteptos krauju, nes skatinome Lietuvą padaryti tai, kas tuometei situacijai yra šiek tiek per daug.“

Įdomu, jog Vytautą Landsbergį, kuris laikėsi Lietuvos nepriklausomybės kelio, G. H. W. Bushas ne kartą pavadino tikru patriotu – tačiau tuo pačiu pridūrė, jog susitarti su juo sekasi sunkiai. G. H. W. Busho manymu, Landsbergis buvo pernelyg griežtas M. Gorbačiovui.

AFP/Scanpix nuotr.

Esu analizavęs G. H. W. Bushą ir kitose jo politikos kryptyse. Gyvendamas Amerikoje, perskaičiau daugelį jo paties raštų ir keliolika knygų, aprašančių jo užsienio politiką iš šalies. Įdomu stebėti, kaip keitėsi G. H. W. Busho požiūris į Kiniją – šalį, kurioje jis buvo vienas pirmųjų ambasadoriaus lygmens diplomatų dar diktatoriaus Mao Zedongo metais, aštunto dešimtmečio pradžioje. 

Misija užmegzti santykius su komunistine, nuo pasaulio izoliuota Kinija jaunam diplomatui buvo sudėtinga, bet G. H. W. Bushas stengėsi iš visų jėgų. Ir tuomet jis vadovavosi tais pačiais principais, kuriuos vėliau pritaikė tapęs prezidentu. G. H. W. Bushas tikėjo diplomatija, kuri paremta glaudžiais asmeniniais santykiais bei tarpusavio pasitikėjimu, todėl siekė kiek įmanoma geriau suprasti kinų politikų intencijas; jis ieškojo pozityvių Kinijos vystymosi elementų, o ne dalykų, kuriuos, kaip tikras konservatorius, galėtų nesunkiai kritikuoti. O juk Amerikoje jį daug kas barė dėl nuolaidžiavimo Pekinui.

Kai kas tokį G. H. W. Busho veikimo metodą pavadintų „ne vertybišku“, „mažai principingu“. Lyginant su Ronaldu Reaganu, kuris Sovietų Sąjungą tiesiai šviesiai vadino „blogio imperija“, G. H. W. Bushas išties buvo itin atviras dialogui su komunistinėmis galybėmis. Bet galbūt tokio lyderio JAV tuo metu ir reikėjo; R. Reaganui idėjos pranoko pragmatišką ir racionalų išskaičiavimą, kaip jas praktiškai realizuoti, o tai leido drastiškai sumažinti sovietų įtaką. Sovietų Sąjungai atsidūrus ant bedugnės slenksčio, G. H. W. Bushas elgėsi atsargiau. Ne todėl, kad nesiekė tų pačių principų įgyvendinimo, o todėl, jog suvokė mažiausios klaidos kainą. Ant plauko juk kabėjo milijonų žmonių gyvybės.

Blogiausi tarptautinės politikos scenarijai jam būnant prezidentu tikrai netapo realybe. Bet toks įvykių susiklostymas nebuvo duotybė. Vietoje taikaus Sovietų Sąjungos žlugimo galėjo kilti karinis susirėmimas su Jungtinėmis Valstijomis arba įvykti sėkmingas radikalių komunizmo reakcionierių perversmas; vietoje Lietuvos ir kitų valstybių išsivadavimo ir kelio į demokratiją galėjo prasidėti dar represyvesnės okupacijos etapas. G. H. W. Bushas sugebėjo išlaviruoti tarp šių bangų, ir už tai nusipelno pagarbos.

Komentaro, kuris skambėjo per LRT RADIJĄ, autorius yra Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.