Dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto Azerbaidžano sostinės dienraštis „Müsavat“ rašė, jog „kai kurių analitikų požiūriu dabartinė krizė nėra nieko daugiau kaip tik Ukrainos prezidento Petro Porošenkos manevras sustiprinti savo pozicijas. Kita vertus, tai ne pirmasis jūrinis konfliktas tarp šių abiejų šalių. Juk Maskva bando visais būdais Kijevą prispausti prie sienos. Užtat buvo galima tikėtis, kad Vakarų sąjungininkų reakcija bus Ukrainai palankesnė.
Tačiau, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas visai neslepia savo simpatijos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
O Vokietijos kanclerė Angela Merkel, nors Rusiją ji ir kritikuoja, bet tuo pačiu ji entuziastingai imasi bendrų su Maskva energetikos projektų“, - stebėjosi Baku išeinantis laikraštis.
Anot Prahos dienraščio „Lidove noviny“, aišku, kad Vakarų šalims reikia kažikaip sugyventi su Rusija, net jeigu Maskva negali savo pirštų netiesti į Krymą.
Vis dėlto Vakarams nederėtų Ukrainos sąskaita sudarinėti sandorių su Rusija, nes tuo atveju Rusijos prezidentas V. Putinas galėtų pamanyti, kad jo strategija sėkminga.
Kitokį požiūrį išsakė Bulgarijos sostinės laikraštis „Sega“. Jo žodžiais, ne tik Rusijos politikams, bet ir Ukrainos partijų atstovams iškart kilo įtarimas, jog prezidentas Petro Porošenka karo padėtį įvedė pirmiausia dėl to, kad greit įvyks rinkimai – o gal ir dėl to, kad juos atšauktų.
„Juk dėl žemo gyvenimo lygio ir netesėtų vyriausybės pažadų P. Porošenkos pastangos išsilaikyti valdžioje gali žlugti“, - rašė Sofijos laikraštis.
Pasak Danijos sostinės dienraščio „Politiken“, tarp Maskvos ir Kijevo tik skrieja, tik skrieja abipusiai kaltinimai. Rusija kalba apie provokaciją Azovo jūroje, Ukraina – apie rusų gangsterių metodus.
Iš tiesų čia susiduria dvi visiškai skirtingos versijos, už kurių stovi viena ir ta pati tiesa: tarp abiejų šalių atsirado labai pavojingas konfliktas.
Pastaruosius ketverius metus Rusija vedė daugiau ar mažiau šešėlinį karą rytų Ukrainoje. Bet dabar V. Putinas ir jo bendrininkai užsimanė užsitikrinti Kerčės sąsiaurio kontrolę. Ir čia jiems Vakarų protestai nė motais.
Dėl to visi turėtume būti pasiruošę tam, kad Rusija gali nuo šiol imti kvestijonuoti ir kitus tarptautinius susitarimus. „Šiandien tai Azovo jūra, o rytoj galbūt Arktis“, - rašė Kopenhagos laikraštis.
Daugelis laikraščių komentavo tai, kokį poveikį Ukrainos ir Rusijos konfliktas gali turėti penktadienį prasidėjusiam grupės „G-20“ susitikimui Argentinoje.
Net jeigu tenai D. Trumpas ir susitiktų su V. Putinu, ketvirtadienį rašė Rusijos verslo dienraštis „Komersant“, nereiktų su „G-20“ forumu sieti kokių nors ypatingų lūkesčių. Daugumoje darbotvarkės punktų Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijos diametraliai išsiskiria.
Keisčiausiai ketvirtadienį prasitarė Pekino dienraštis „Xinjing Bao“. Anot jo, V. Putinui jo planuotas susitikimas su D. Trumpu per viršūnių konferenciją būtų gera proga vėl pataisyti santykius su Vašingtonu. Betgi dabar neaišku, ar šis susitikimas iš tiesų įvyks.
O vis dėlto kaip tik D. Trumpas su savo emocijų valdomu elgesiu galėtų prisidėti prie Rusijos ir Ukrainos konflikto užgesinimo, rašė Kinijos sostinės laikraštis.
Penktadienį Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ paskelbė pasikalbėjimą su Europos Parlamento nariu, Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) politiku Michaeliu Gahleriu, pasak kurio „mes turime V. Putinui ir jo politikai padidinti kainą“.
Vien dėl to, kad Rusijos prezidentas negali apsieiti be dujų tranzito per Ukrainos teritoriją, jis vengia imtis dar didesnės agresijos, sakė M. Gahleris ir pridūrė, kad dėl to jis pasisako ir už dujotiekio Nord-Stream 2 projekto nutraukimą. „Ekonomiškai jis Vakarams neturi prasmės“.
Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.
