Pasaulis laukia dirbtinio intelekto. Sakoma, tai būsianti nauja žmogaus evoliucijos pakopa, kai gebama apdoroti nesustojamai augančią informacijos laviną. Aiškinama, kad tai žmonijos išlikimo garantas, mat Saulės sistemai gęstant ir mirštant išliksianti tik ši nebiologinė gyvybės forma, ir ji, žinoma, išsaugos civilizacijos informacinį kodą.
Nėra žmonijos be tikėjimo, tačiau ir baimė jos neatsiejama savastis. Prisimenate Frankenšteiną?
Lygiai prieš du šimtmečius Mary Shelley galvoje gimęs mokslininkas Frankenšteinas iš lavonų dalių sukonstruoja monstrą, o tas, kaip ir buvo galima tikėtis, vėliau pražudo savo kūrėją. Tai buvo pirmoji istorija apie žmonijos galvoje slypinčią baimę savo pačios kuriamoms mašinomis. Pirmoji, bet tikrai ne vienintelė: „Matrica“, „Terminatorius“ ar „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ dabar jau vizualaus meno pagalba pasakoja apie baimes, kurias sukelia vis labiau protingi kompiuteriai.
Kita vertus, nerimauja ne vien menininkai. Apie galimas dirbtinio intelekto keliamas grėsmes kalbėjo ir tokie protai, kaip Stephenas Hawkingas, Elonas Muskas, Steve`as Wozniakas ar Billas Gatesas.
Dirbtinis intelektas – tai XXI amžiaus utopija apie protą, kuris galų gale išspręs visas žmonijos problemas, nudirbs visus jos darbus ir atsakys į visus kamuojančius klausimus. Taip, tai savotiškas šventasis gralis, kuris galų gale padės sukurti rojų (arba komunizmą, kaip kam maloniau) Žemėje. Žinomas ir jo atėjimo laikas: kažkurią 2047 metų dieną turėsime singuliarumą, kai dirbtinis intelektas pralenks žmogaus protą ir išmoks pats save atgaminti.
Vis dėlto nusiraminkime: bet kokios spėlionės apie dirbtinio intelekto galimybes ir jo keliamas grėsmes tėra spekuliacijos. Spekuliacija tėra ir šis komentaras.
Kai tai įvyks, pokyčiai politikoje, socialiniame gyvenime ar globalioje saugumo sistemoje bus per daug radikalūs, kad juos dabar pajėgtų numatyti net geriausi futurologai.
Pradėjus veikti dirbtiniam intelektui, gims nauja visuomenė, bet... net ir tada dirbtinis intelektas tebus tik labai protingas kompiuteris, kurio darbas – efektyviausiu būdu pasiekti jam suformuotus tikslus.
Tai, kas žmogų padaro žmogumi – jo moralė – niekada netaps dirbtinio intelekto savastimi: neskirdamas gėrio ir blogio, nesuvokdamas konteksto dirbtinis intelektas jam iškeltų tikslų sieks bet kokiais būdais. Kodėl gi užprogramuotas rasti vaistus nuo vėžio, jis nepasiūlytų tiesiog sunaikinti tuos, kurie vėžiui neatsparūs?
Ką turime? Problemą, kurią ypač skaidriai suformulavo neseniai mus palikęs mokslininkas futuristas S. Hawkingas. Jis sakė, kad „dirbtinis intelektas bus neįtikėtinai efektyvus, kai sieksime įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, bet jeigu tikslai pasirodys esantys nesuderinti su vertybėmis, tai jau bus žmonių problema“.
Galime prieštarauti, jog ir žmonės, geba elgtis it mašinos, o moralė nebūtinai yra kai kurių „sprendėjų“ stiprioji pusė.
Tarkime, vienas iš „galutinio žydų klausimo sprendimo“ organizatorių Adolfas Eichmannas, kuris nacistinės Vokietijos metais vadovavo skyriui, atsakingam už priverstines žydų deportacijas bei jų turto nusavinimą, 1960 metais Izraelio specialiosioms tarnybos jį pargabenus į Izraelį, psichiatrų buvo pripažintas normaliu. Visuomenė nenorėjo su tuo sutikti, mat piktadarybės buvo pernelyg baisos, tačiau jis pasirodė besąs tik vienas iš mūsų.
Tad kur skirtumas?
Kad ir kaip vertintum, netgi preciziškai skrupulingai jam pavestus darbus vykdęs A. Eichmannas vis dėlto turėjo protą, kuri jam galėjo leisti suvokti savo veiksmų padarinius ir atsitraukti, ir tokį atsitraukimą mes būtume vadinę žmogiškumu.
Nesuvokdamas konteksto, visų pirma vertybinio konteksto, dirbtinis intelektas niekada nesitrauks.
Vertinant giliau, net pačio dirbtinio intelekto sąvoka nėra korektiška. Taip, jis gebės spręsti sudėtingiausias užduotis ar laimėti šachmatų partijas prieš pasaulio čempionus, tarkime, „AlphaZero“ kompiuterinei programai šachmatų pasaulyje pavyko pasiekti daugiau, nei žmonijai per 1500 metų.
Vis dėlto intelektas nėra vien techniniai racionalūs laimėjimai. Dar daugiau: žmonių tikslas nėra vien laimėjimai. Žmonėmis mus paverčia jausmai – baimė, abejonė, gėda ar kaltė. Jeigu matematinį klausimo sprendimą traktuosime, kaip patį mąstymą, nuvertinsime savo žmogiškąją prigimtį. Ir todėl dirbtinis intelektas nėra kita žmogaus evoliucijos pakopa , dirbtinis intelektas tėra mašina.
Matas Maldeikis yra Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje.
Be raštiško LRT.lt redakcijos sutikimo draudžiama komentarą perpublikuoti kitose žiniasklaidos priemonėse.
