Nuomonės

2018.11.28 13:19

R. Valatka. V. Putino Rusija ir karas kaip Siamo dvyniai – neišskiriami

2018.11.28 13:19

Lapkričio 25-osios rytą Rusijos karo laivai Azovo jūroje taranavo į Mariupolio uostą plaukusį Ukrainos karo laivą, atakavo du ukrainiečių katerius, juos užgrobė ir paėmė į nelaisvę 24 Ukrainos jūreivius, kuriuos žada teisti.

Tuo pat metu Rusija, kuri pažeidė Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir dvišalį 2003 metų susitarimą su Ukraina dėl laivybos Azovo jūroje, ciniškai pareiškė, kad tai Ukrainos karo laivai pažeidė „tarptautinės teisės normas“. Nors Ukrainos laivai niekur, išskyrus savo teritorinius vandenis, nebuvo įplaukę.

Kremliaus stilius nesikeičia nuo 1939-ųjų, kai Maskva paskelbė, kad galinga Suomija užpuolė taikią Sovietų Sąjungą. 

Nauja yra tik tai, kad Rusija pirmą kartą su savo vėliava atvirai ėmėsi karinių veiksmų prieš Ukrainą. Ukrainos Karinio jūrų laivyno vadas, admirolas I. Vorončenka rusų ataką palygino su 2014-ųjų ataka, kai Rusija paskandino keletą laivų ir užtvėrė sąsiaurį, kad Ukrainos laivynas negalėtų pasitraukti iš rusų užgrobto Krymo.

Ne veltui Ukrainos prezidentas nusprendė jau nuo šios dienos 30-iai dienų įvesti šalyje karinę padėtį. Ar tai reiškia, kad Putinas pereina į atvirą karą prieš Ukrainą?

To atmesti negalima. Jei taip, kam Putinui prireikė dar vieno karo?

Rusų pragyvenimo lygis dėl sankcijų ir vis neefektyvesnės Rusijos ekonomikos smunka. Putino reitingai irgi smunka. Dar smarkiau ėmė smukti naftos kaina, o nafta yra pagrindinis Rusijos biudžeto pajamų šaltinis. „Brent“ nafta  vakar kainavo jau tik 60 dolerių už barelį, nors vos prieš mėnesį barelio kaina buvo arti 84 dolerių.

Tokiais atvejais Putinas senu papratimu griebiasi karo. Karas Rusijoje yra šventas reikalas, kuris visus Rusijos niekšus automatiškai prilygina didvyriams. O gal tik bando išsiaiškinti, ar Vakarams dar nepraėjo noras stabdyti Putiną?

Jei tai ir nėra naujo Rusijos karo pradžia, tai rodo, kad Kremliui yra nusispjauti į tarptautinę teisę ir jos pačios dvišalius susitarimus. Mažų mažiausiai Rusija bando suduoti smūgį Ukrainos ūkiui.

Vos tik pastačiusi tiltą į Krymą Rusija pradėjo provokacijas Azovo jūroje prieš Ukrainos prekybinius laivus. Provokacijos tęsiasi pusmetį.  Tai kerta per Ukrainos ekonomiką. Aplink Azovo jūrą gyvena 800 tūkst. ukrainiečių. Bent pusės jų pragyvenimo šaltinis ir sąlyga yra laisva laivyba Azovo jūroje. Nuo to priklauso uosto, metalų, chemijos ir grūdų gamintojų bei eksportuotojų pajamos.

Kaip į Rusijos agresiją reaguoti Lietuvai?

Prezidentė D. Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Ukrainos laivų užpuolimą  pavaino aiškiai, tai – Rusijos agresija. Premjeras S. Skvernelis (tiesa, antradienį premjeras irgi pasisakė apie Rusijos agresiją), Seimo pirmininkas S. Pranckietis pirmadienį nuo vertinimų susilaikė. Turbūt dar svajoja apie santykių su Putinu gerinimą. Ką jau kalbėti apie R. Karbauskį. Rotenbergo trąšų pardavėjas žino savo vietą.

Kolegos žurnalistai pasirodė ne geriau. Jie vis dar politkorektiškai rašinėja apie „incidentą“ Azovo jūroje ir „krizę“ Rytų Ukrainoje“. Rusijos propaganda ploja katučių.

O juk tokiu metu, kai Rusija šaudo į Ukrainos jūreivius, kiekvienas laisvę mylintis lietuvis turi tik vieną pasirinkimą: paremti Ukrainą. Nes kol Ukraina bus laisva, tol Lietuvai niekas negrės. Tai jei negalime padėti Ukrainai ginklu, bent jau nebūkime ištižę ir kvailai neutralūs. 

Apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras, skambėjęs per LRT RADIJĄ.

Populiariausi