Nuomonės

2018.11.13 10:48

R. Juknevičiūtė. A. Rotenbergas Lietuvoje nepageidaujamas, o jo trąšos?

Rūta Juknevičiūtė, LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė2018.11.13 10:48

Skaidrūs profesionalai ir kitokia politika. Argi ne tai mums visiems žadėjo 2016 metais į valdžią išrinkta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga? Tiek profesionalumu, tiek skaidrumu visuomenė per praėjusius dvejus metus turėjo ne vieną progą  suabejoti. O praėjusią savaitę paviešintas LRT tyrimas apie Vladimiro Putino bičiulio trąšų importą į Lietuvą, nekreipiant dėmesio į tarptautines sankcijas, verčia susimąstyti ne tik apie politikų profesionalumą, skaidrumą, bet ir apie elementarią politinę moralę.

Tačiau pirmiausia paanalizuokime, ką išgirdome iš Ramūno Karbauskio. 

Vienintelis „Agrokoncerno“ akcininkas, didžiausios valdančiosios frakcijos lyderis paaiškino, kad apie tokį Arkadijų Rotenbergą iki LRT tyrimo nė nežinojo, o juo labiau to, kad jo valdomas verslas iš V. Putino bičiulio perka trąšas. Nežinojo todėl, kad versle, kaip pats sako, nedalyvauja 20 metų. Sunku įsivaizduoti tokį verslą, kurio savininkas kelis dešimtmečius nedalyvauja akcininkų susirinkimuose. Sunku patikėti, sutikite. Tačiau  patikėkime, kad R. Karbauskis išties toks atsainus – vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų jis tapo, nesidomėdamas, kaip dirba jo verslas ir su kuo prekiauja.  

Taigi R. Karbauskis versle nedalyvauja. Tačiau dalyvauja politikoje. Dar taip sutapo, kad ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra jo frakcijos atstovo rankose. Tačiau R. Karbauskis net ir kaip politikas nežinojo, kas tas A. Rotenbergas. 

Kai reikia, Kultūros komiteto pirmininkas gali puikiai paaiškinti, kas nusišneka dėl „Jonavos grūdų“ privatizavimo, o kas ne... Tačiau importuojamų trąšų klausimu „valstiečių“ lyderis vėl yra tik Kultūros komiteto pirmininkas. O ir jam priklausančiame versle, kaip sako R. Karbauskis, dirba ne saugumo specialistai – viso labo agronomai, zootechnikai, veterinarai... Iš kur jiems žinoti apie kažkokius rotenbergus ir tarptautines sankcijas? 

E. Genio/LRT nuotr.

Tačiau viena menka detalė įtarimą vis dėlto galėjo sukelti. Kai jau po sankcijų įvedimo atsirado paslaptinga įmonė Dubajuje ir ten pradėta prekiauti „Minudobreniya“ trąšomis. Apie sankcijas ir A. Rotenbergą nieko nenutuokiantis „Agrokoncernas“ netruko šią įmonę pats susirasti ir joje apsipirkti. Keista nepasirodė, kad pirkti reikia Dubajuje, o trąšos toliau bus vežamos iš gamyklos Rusijoje.  

Tačiau net ir sužinojęs, ko nežinojo, skaidrią politiką Lietuvai žadėjęs „valstiečių“ lyderis neskubėjo atsiprašinėti, jaustis nepatogiai ir taisyti padėties... Mes jau iš anksčiau žinome, kad R. Karbauskis klysta retai. Ir šįkart, užuot pripažinęs, kad su artimu Kremliaus šeimininko bičiuliu bendradarbiauti nemoralu, R. Karbauskis visuomenei paaiškino: niekas formaliai nebuvo pažeista, nes sankcijos taikomos asmeniui, bet ne jo įmonei. 

Taigi štai tokie naujieji skaidrumo ir moralumo standartai: teisinimasis formalumu, kad trąšos perkamos iš įmonės, kuri, skirtingai nei pats A. Rotenbergas, į sankcijų sąrašus nepateko. Ir dar: be „Agrokoncerno“, taip elgiasi ir kiti verslai. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. O jei sankcijos apeinamos kolektyviai, širdyje galbūt ramiau. 

Verslininkams nerūpi tarptautinės sankcijos, jei tik yra interesas pirkti pigesnes rusiškas trąšas. Sankcijos sankcijomis, o trąšos yra trąšos. Ir jei labai reikia, jei moraliai nepateisinama pirkti tiesiai iš gamyklos Rusijoje, apsipirkti galima ir Dubajuje. 

Net ir iš žmogaus, kuris iš pradžių su V. Putinu pasiritinėdavo dziudo treniruotėse, vėliau pasėdėdavo pirtelėse, dar vėliau tapo Putino „pinigine“ ir galiausiai dar ir tiltą į aneksuotą Krymą nutiesė. 

Krymo tiltą stačiusio A. Rotenbergo produkcija tręšiami Lietuvos laukai. Lietuvos, kuri  smerkia Krymo aneksiją. Tačiau politikos su trąšomis Lietuvoje mes juk nepainiojame, ar ne? 

Dar to paties „Agrokoncerno“ trąšos sandėliuojamos ir valstybės valdomoje įmonėje „Jonavos grūdai“. Įmonėje, kuri svarbi nacionaliniam saugumui užtikrinti ir saugo valstybės rezervą. Keistokai atrodytų, jei šalia to rezervo būtų saugomos ir rusiškos V. Putino bičiulio trąšos. Rusiškos trąšos ir valstybės rezervas? Sakysite, nedera? 

Ir ne tik R. Karbauskiui trąšų importas iš A. Rotenbergo gamyklos per Dubajų tapo staigmena. 

Ne tik staigmena, bet ir tema, kuria kalbėti nesinori. Įprastai noriai Rusijos klausimais šnekantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius A. Rotenbergo klausimu irgi panoro prikąsti liežuvį. Tik vėliau ministerija išplatino rekomendaciją nevystyti verslo ryšių su sankcijų sąraše esančiais asmenimis. Po to neliko kur trauktis ir „Agrokoncernui“. Pranešė nebepirksiantys trąšų iš Rosoše esančios gamyklos. 

„Valstiečių“ profesionalas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas (jau beveik pusmetį gyvenantis euforija po jo komiteto atlikto tyrimo) irgi prarado žadą, paklaustas apie V. Putino artimą bičiulį Arkadijų Rotenbergą. Ponas Bakas nežino, kad A. Rotenbergas dar turi ir trąšų bendrovę. Nežino, kad V. Putino vaikystės draugo trąšos keliauja į Lietuvą. Ir dar kažkokiais aplinkkeliais per Dubajų.

Bet tai sužinojęs, NSGK pirmininkas nesusimąstė, kad čia reikia kažkokio tyrimo. Specialiąsias komisijas šis Seimas mėgsta, tačiau ne tada, kai reikia tirti „Agrokoncerno“ trąšas ar grūdus... Tuo jau anksčiau įsitikinome. 

Kai pono V. Bako komitetas atliko tyrimą apie verslo įtakas politikai, netrukta pareikšti, kad iki „valstiečių“ atėjimo visos partijos buvo vienaip ar kitaip susipurvinusios. Daug kalbėta apie pažeidžiamus politikus ir nešvarius pinigus. Tačiau, pasirodo, vykdant prekybą su sankcijų sąraše esančiu asmeniu, apie pažeidžiamumą ir apie nešvarius pinigus kalbėti neverta. 

E. Genio/LRT nuotr.

Tik kokiais pinigais į valdžią patys atėjo valstiečiai? Didžiąja dalimi R. Karbauskio, kuris į rinkimų kampaniją investavo per keliolika tūkstančių eurų savų pinigų. Ir kiek šių pinigų R. Karbauskis uždirbo iš prekybos trąšomis iš Rusijos? 

Tai kuo „Agrokoncernas“ skiriasi nuo verslo, kuris minimas NSG tyrime? Verslo, kuris buvo pakliuvęs į „Rosatom“ įtakos tinklą? NSGK tyrimo išvadose rašoma, kad „Rosatom“ tikslas – „dominuoti regiono energetikos sektoriuje. O tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.“ 

Tačiau niekas Lietuvoje nenori ir nesiekia tapti nepriklausomi nuo rusiškų trąšų, nuo rotenbergų, litvinenkų ir mazepinų... Nes rusiškos trąšos pigesnės. Nors jose gali būti sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, švino (bent jau tokį nerimą šią vasarą savo viešame kreipimesi į Vyriausybę  išdėstė Lietuvos pramonininkų konfederacija). Bet trąšos lieka trąšomis. Ir valdžia per daug neskuba tų importuojamų trąšų reguliuoti, tikrinti jų kokybės. To Europos Sąjungoje nedaro tik dvi šalys – Lietuva ir Malta. 

Tačiau nemanykim, kad, tręšiant rusiškomis trąšomis, tik Lietuvoje mėšlu padvelkia. Po LRT tyrimo ir kaimynai latviai sujudo, pamatė, kad ir pas juos keliauja A. Rotenbergo trąšos. 

Ir kaip čia taip nutinka, kad Rusijos oligarchas Europos Sąjungoje nepageidaujamas, priešingai nei jo gamyklos gaminamos trąšos? 

Tarptautinės sankcijos kaip visuma neveikia, pastebi politologas Linas Kojala. Sankcijos riboja arba konkrečius asmenis iš juodojo sąrašo, arba tik konkrečias įmones. O tokių juridinių asmenų, į sankcijų sąrašą įtrauktų tik šiemet, ant rankos pirštų galima suskaičiuoti.  

Štai Jungtinės Amerikos Valstijos, įvedusios sankcijas broliams Arkadijui ir Borisui Rotenbergams, į verslą su jais žiūrėjo kiek principingiau. Pati gamykla Rosoše, Voronežo srityje, dar 2012 m. savo ataskaitoje tikino, kad jų pagrindinė eksporto kryptis yra JAV. O kaip po sankcijų? Tiesiogiai iš Rusijos gamyklos „Minudobreniya“ į JAV trąšos jau nebekeliauja. Šių metų vasarą rusų žurnalistai dar bandė aiškintis, kaip azotinių trąšų gamyklą paveikė sankcijos. Tačiau nieko nepešė. „Minudobreniya“ atsakymų nepateikė. Išaiškėjo tik faktas, kad vietos muitinė jokio eksporto į JAV nefiksuoja. Galėtume pasidžiaugti, kad bent ten sankcijos veikia, tačiau... 

2018 m. iš paslaptingosios „Agricultural minerals“ DMCC Dubajuje į Pietų Karolinos uostą „Minudobreniya“ trąšos pristatytos mažiausiai du kartus. O pati Dubajaus bendrovė pateikia informaciją, kad JAV turi 4 klientus. 

Taigi, kad apeinamos sankcijos, nemato ne tik Lietuva ir ne tik Europos Sąjunga. 

Vadinasi, mes galime nepageidauti asmenų iš juodojo sąrašo Europoje ar JAV, galime įšaldyti jų turtą, tačiau nesame pajėgūs nuo jų visiškai atsiriboti. Izoliacija nuo V. Putino aplinkos tik diplomatinė, o su verslu sunkiau. Ypač, jei jis suslapstytas kažkur „ofšoruose“. 

Tačiau verslas visuomet ieškos būdų, kaip bendradarbiauti su tais, kurie jiems prekę ar paslaugą gali pasiūlyti už mažiausią kainą. Tai visiškai suprantama. Tokia verslo logika. O ką tai sako apie politikus, kurie versle nedalyvauja, tačiau politikoje toliau vadovaujasi sankcijas ignoruojančio verslo logika?

Populiariausi