Ne taip seniai labai daug kas buvo įsitikinęs, jog Rusijos demokratinis judėjimas pasieks daug, o kai kas net galvojo, jog prezidento Vladimiro Putino dienos suskaičiuotos.
Ne taip seniai labai daug kas buvo įsitikinęs, jog Rusijos demokratinis judėjimas pasieks daug, o kai kas net galvojo, jog prezidento Vladimiro Putino dienos suskaičiuotos.
Nieko panašaus neįvyko. Nieko tokio ir negalėjo įvykti. Jau vien dėl paprastos priežasties, kad demokratinis judėjimas buvo ir yra labai susiskaidęs, o, be to, jo nepalaiko dauguma Rusijos piliečių.
Šimtatūkstantinės demonstracijos Maskvoje ar Peterburge nieko nereiškia. Jas greitai nuramina policija, o organizatoriai eilinį kartą kelioms dienoms sėda už grotų. Tokiu etatiniu sėdėtoju galima laikyti kad ir buvusį vicepremjerą Borisą Nemcovą. Pasėdi, išeina į laisvę, na, ir kas pasikeičia? Tikriausiai nieko.
Kas jungia minias demonstrantų, sunku suvokti. Greta žygiuoja išnykstančio Rusijos demokratinio judėjimo atstovai, komunistinės ir atvirai fašistuojančios grupuotės, antisemitai ir juodašimtininkai. Todėl ir vėliavų margumas nenusakomas, o idėjų platumas neaprėpiamas.
Net neaišku, kaip jas pavyktų suderinti, jeigu toks politinis susivienijimas ateitų į valdžią. Tikriausiai niekaip, nes dauguma protestuojančių iš viso neturi jokių programų, o vien tik ambicingus lyderius.
Tačiau sakyti, jog protestuotojų niekas nevienija, būtų netiesa. Juos vienija ne tik neapykanta Putinui, bet ir rusiškas nacionalizmas. Beje, ir didelė dalis prieš Lukašenką kovojančių baltarusių „demokratų“ yra nacionalistai. Tačiau juk jie kovoja prieš „paskutinį Europos diktatorių“ ir Vakarai užmerkia akis, sakykim, prieš jų istorines ar teritorines pretenzijas kaimynams.
Tačiau grįžkime į Rusiją. Mažai kas drįsta pasakyti, jog Aleksejus Navalnas yra rusų nacionalistas, o jo rėmėjų pasisveikinimas, fiksuotas daugelyje nuotraukų, primena fašistinį. Tačiau viešas pasisveikinimas yra tik pasisveikinimas. Taip sakant, tik nereikšmingas formalumas.
Tačiau A. Navalnas dalyvauja ir rimtuose nacionalistiniuose renginiuose. Sakykim, kasmetiniame Rusijos nacionalistų parade. A. Navalnas taip pat dalyvavo nacionalistų organizuotoje kampanijoje „Užtenka maitinti Kaukazą“. Jis išsiskiria iš kitų opozicijos veikėjų ir tuo, jog parėmė Rusijos karą prieš Gruziją 2008 metais rugpjūčio mėnesį.
Šiuo metu A. Navalnas dalyvauja Maskvos mero rinkimų kampanijoje ir vienas svarbiausių jo rinkiminių šūkių yra nelegalių migrantų išgujimas iš Maskvos ir kova su migrantų sukurtomis ir esą Maskvoje siautėjančiomis kriminalinėmis grupuotėmis.
Kadangi nacionalizmas yra vienintelė ideologija, vienijanti rusus, verta susimąstyti, kas bus, jei naftos kainos kris, o dabartinę valdžią Rusijoje pakeis A. Navalno tipo vadinamieji patriotai. Tai nėra V. Putino apologetika, tačiau sunku įsivaizduoti demokratišką ir liberalią Rusiją, vadovaujamą tokių politikų kaip A. Navalnas.
Tačiau iš kitos pusės vis sunkiau ir sunkiau įsivaizduoti ateities Rusiją, valdomą V. Putino. Juk V. Putino valdymo laikais taip ir nesukurta jokių garantų, kad Rusija vystysis demokratiškai, jog neįvyks nepataisomų dalykų, smukus naftos kainoms. Pagaliau Rusija iki šiol taip ir nežino, kam ji priklauso – Rytams ar Vakarams.
Komentaras skaitytas per LRT radiją.
