Nuomonės

2018.10.26 09:58

R. Urbonaitė. Politika su ženklu N-18

2018.10.26 09:58

Jūs norite skaidrumo, bet kritikuojate už Valstybinės tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narių pokalbių įrašo paviešinimą. Dvigubi standartai. Palaukite, čia jūsų dvigubi standartai, nes vyriausybės pasitarimo įrašas ištrintas, o VTEK įrašo, kuris padarytas neteisėtai, viešinimas jau jums yra priimtinas. O jūs, Sveikatos ministerijoje kilus skandalui dėl galimai daryto poveikio siekiant atleisti darbuotoją, irgi neprieštaravote neteisėtai padaryto įrašo viešinimui. Čia jūsų dvigubi standartai. Ir dar jūsų Gabrielius Landsbergis turi problemų. Gabrielius Landsbergis neturi problemų, jūs turite problemų. Į klausimus turi būti atsakyta, kaip ir į klausimus apie Ramūno Karbauskio verslus. Į klausimus apie Gabrielių Landsbergį taip pat, ir dar būtų įdomu pamatyti Karalienės Mortos mokyklos sutartis su juridiniais asmenimis. Tai dviejų politikių pokalbio trumpa santrauka.

Ir tai jau ne kova dėl pozicijų. Tai net ne diskusija dėl vertybinių ar požiūrių skirtumų. Tai tiesiog žnaibymasis ir bandymas pasirodyti šmaiktesniu, gražesniu, net nebegalvojant, kas sakoma.

Išgirdus norą pamatyti politinio oponento sutuoktinės verslo sutartis su juridiniais asmenimis, išmušami visi saugikliai. Gali turėti įvairius vertinimus, gali kažkas nepatikti, bet svaidymasis tokiais norais jau yra priartėjimas prie pavojingos raudonos linijos.

Ir tų raudonų linijų netrūksta. Deklaruojamas politikų noras padėti, bet veiksmai rodo norą kontroliuoti ir demonstruoti valdžią. Kai Kultūros komiteto nariai surengia tardymus dėl visuomeninio transliuotojo darbuotojų atleidimo, tampa sudėtinga net suprasti, kokie to tikslai. Kodėl faktas, kad keletas darbuotojų atleisti dėl alkoholio vartojimo, tampa neįtikėtinos reikšmės net visam tyrimui ir norima sužinoti, kiek tokių darbuotojų, kokios jų pareigos? Per visą posėdį jokio gilinimosi į rimtas ir esmines problemas. Kai kurie pamiršę, jog yra filmuojami, demonstruoja tokį toną, tokius gestus, kad net oda šiurpsta. Ir tai nėra tik vienos partijos žmonės.

Todėl labai sveikintinas sprendimas viešinti Seimo komitetų posėdžių įrašus, kur galima pamatyti daugiau, nei politikai norėtų parodyti. Sakysite, nieko naujo. Bet čia ir problema, kad tai mūsų nebejaudina. Jei nuolat žiūrėsi filmus su ženklu N-18, po kiek laiko jau ir tai taps norma. Bet su politika taip neturi būti ir politikai neturi dalyvauti realybės šou, kuriame reikia tik šokiruoti.

Absurdų pastaruoju metu tikrai netrūksta iš visų pusių. Tačiau, jei visi laikytųsi tiesiog elementaraus viešumo ir skaidrumo principo, suvoktų giliau politikos procesus, viso to, ką stebime pastarosiomis dienomis, net nebūtų buvę. Skandalui šėlstant jau ne pirmą savaitę, tik dabar girdime iš vieno vyriausybės ministro, kad jis yra už įrašo paviešinimą ir kad ten nieko nėra, dėl ko šiandien tiek daug spekuliuojama. Ir čia dar kartą išmuša saugiklius. Kam kurti prielaidas tada visoms spekuliacijoms ir interpretacijoms? Iš esmės ministras leidžia daryti išvadą, jog premjeras pats arba jo aplinkos žmonės yra be visiškos nuovokos.

Bet panašu, kad tai yra pasekmė būtent politikos be turinio, kur koncentracija yra į politikų skrupulingai konstruojamus įvaizdžius, tarpusavio kovas, o ne kalbėjimą apie idėjas.

Beje, ir opozicijos kai kurių lyderių narcizizmas jau pasiekęs tokį lygį, jog Seimo tribūnoje garsindami kokią nors labai šmaikščią sugalvotą frazę, to pasitenkinimo savimi net negali nuslėpti.

Opozicija turi klausti, turi kontroliuoti. Bet dabar opozicijai išbandymo laikotarpis taip pat, tik nežinia, ar ji to nepamiršo. Svarstomas biudžetas. Ir iš jos laukiama pabaksnojimo į esančias spragas ir alternatyvių pasiūlymų teikimo. O jei opozicija galvoja, kad neturi padėti konkurentams valdantiesiems, tai nereikėtų pamiršti, jog biudžeto spragos kainuos ne tik reputaciją valdantiesiems, jos kainuos dar daugiau valstybei. Todėl iš jų laukiama daugiau nei tik garsios kritikos. Laukiama ir turiningos kritikos. Dar būtų neblogai ir vyriausybės valandoje aktyviau padalyvauti.

Taigi akivaizdu, kad kai pereinama į realybės šou, kurio nereikėtų rodyti vaikams, nes niekada nebalsuos, arba reikėtų dėti prierašą „čia demonsturojamas elgesys kenkia valstybės sveikatai“, net ir fundamentalūs klausimai apie žodžio, žiniakslaidos laisvę, tampa kai kuriems tiesiog tampoma į visas puses paklode, negalvojant apie pasekmes. O patys klausimai, kaip ir atsakymai į juos, deja, nueina kažkur į paraštes.

Rimos Urbonaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi