Nuomonės

2018.10.16 14:28

V. Savukynas. Ar norite, kad kiti apie jus žinotų daugiau nei jūs pats?

2018.10.16 14:28

Šiandienos pasaulyje beveik kiekvienas mūsų veiksmas palieka pėdsaką skaitmeninėje erdvėje. Atsiskaitome už pirkinius kortele, skambiname, duomenys lieka, judame ir su savimi turime telefoną, vadinasi, žinoma, kur buvome. O kiek dar savo informacijos atskleidžiame socialiniams tinklams.

Apie žmogaus elgesį yra sukaupta gausybė duomenų. Tai ir vadinama didžiaisiais duomenimis. Mokslininkai juos analizuoja ir jau daug žino apie mus. Pavyzdžiui, JAV netgi išanalizuota atėjusių prašyti paskolos klientų pokalbiai ir nustatyta, jei žmogus vartoja vienokius žodžius, labiau tikėtina, kad jis grąžins paskolą, jei kitokius – mažesnė. Didieji prekybos tinklai irgi puikiai naudojasi tokiais duomenimis. Štai išsiaiškino, ką žmonės perka ateinant uraganams. Pasirodo, kad tokiais atvejais žmonės perka septynis kartus daugiau sausainių su braškių džemu. Kodėl? Niekas nežino. Bet prekyboms tinklams tai ir neįdomu. Tiesiog artėjant audrai jie pasirūpina, kad šios prekės nepritrūktų parduotuvėse.

Tai dar nieko, prieš keletą metų kilo didelis ažiotažas. Paauglei merginai atsiuntė reklaminį lankstinuką, skirtą nėščioms moterims. Jos tėvas pasipiktino, kaip prekybos centras gali tokius dalykus siųsti paauglei. Tačiau paaiškėjo, kad prekybos centras geriau pažinojo tą paauglę nei tėvas. Ji iš tiesų buvo nėščia. Tikriausiai iš jos ankstesnių pirkinių istorijos – tokių, kaip nėštumo testas ir pan. – buvo padaryta tokia išvada.  Didžiosios korporacijos apie mus žino daugiau nei mes patys.

O kiek savo slaptų fantazijų, troškimų patikime paieškos sistemoms, užklausdami tokių klausimų, kurių gėdinamasi kalbant net su artimiausiais draugais. Ir visa tai tampa analizės objektu.

Taip, dalis tų duomenų yra išskaidyta: vienus turi prekybos centrai, kitus – bankai, trečius socialiniai tinklai ar paieškos sistemos. Dabar įsivaizduokime, jei atsiranda politinė valia juos apjungti. Tai kas juos turės, žinos apie mus daugiau nei mes patys. Galės pasidomėti apie konkretų asmenį: linkęs grąžinti skolas, ar ne, išlaidus ar taupus, kokios politinės preferencijos, pagaliau, ar dažniau būna liūdnas, ar linksmas.

Kai žinai tokius duomenis, tuomet lengviau žmogumi manipuliuoti, priversti daryti tai, ko jis galbūt pats nenori. Jau rašiau apie tai, kad Kinija ėmėsi projekto pagal didžiųjų duomenų bazes sureitinguos visus savo piliečius. Jei elgsiesi tinkamai, kaip nori valdžia, gausi didesnį reitingą ir privilegijų, jei ne – būsi užribyje. Kinija yra toli, daugelis iš jūsų pagalvos, mums tai negresia. Tačiau ir apie mus, Lietuvos piliečius, yra sukaupta daug duomenų. Ir jie įvairiais būdais toliau didinami.

Imkime pavyzdį. Bankai, jei turite sąskaitą ir kortelę, žino, kiek gaunate pajamų, kiek išleidžiate ir net ką perkate, jei atsiskaitote bankine kortele ar pavedimu. Negana to, Lietuvoje jie pradėjo reikalauti pasiaiškinti, jei nusiimi didesnę sumą grynais. Argumentuoja, kad to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos ir Lietuvos respublikos įstatymai. Tačiau jie reikalauja paaiškinimo, kai nuimama 15 tūkstančių eurų ar didesnė pinigų suma. Lietuvoje reikalaujama pasiaiškinimo, jei nori nusiimti net mažesnę sumą. Kodėl? Ar tai susiję su pinigų plovimu? Vargu, nes kaip liudija iškilę bankiniai skandalai, plaunamos žymiai didesnės sumos, o su tuo kartais būna susiję patys bankininkai. Bankai pirmiausia turėtų stiprinti savo direktorių, aukščiausių vadybininkų kontrolę, jei nori sėkmingai kovoti su pinigų plovimu.

O gal tiesiog bankai nori daugiau žinoti apie mus? Apklausdami, kam išleisime pinigus, jie sužinos dar daugiau informacijos. Pagal vėlesnius pirkinius galės patikrinti, ar sakėte teisybę, ar nuslėpėte. Juk kaip naudojami surinkti duomenys, mes nežinome. Kaip jie analizuojami, kokios padaromos išvados ir kaip mums tai atsilieps? Pagaliau, ar tikrai žinome ir ar tikrai kontroliuojama, kad kas nors banko vadybininkas nepasinaudos tais duomenimis, norėdamas pakenkti konkrečiam asmeniui?

Didžiųjų duomenų neišvengsime. Jų sukaupimas ir analizė gali duoti didelės naudos sveikatos, švietimo ir kitose srityse. Tačiau jau dabar politikai privalo priimti įstatymus, kurie griežčiau kontroliuotų įstaigas, kurios tais duomenimis disponuoja. Antraip labai greitai neteksime savo laisvių.

Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi