Nuomonės

2018.09.28 15:19

R. Sotvarė-Šemetienė. Premjero strategija laimės, o kainos didės

2018.09.28 15:19

Vyriausybės, o ypač premjero pastangos paversti Lietuvą pigia šalimi, jaudina iki ašarų. Nes kas gi gali būti gražiau nei galinčio rūpestis dėl negalinčio. Jeigu ir toliau taip, iki rinkimų verkiančiųjų iš laimės gali būti lygiai tiek, kiek yra tinginčių galvoti. O visi kiti turėtų susigūžti, nes yra Raudonosios armijos, kur skamba auroros šūviai, likučiai.

Geresnės temos nei didelės kainos, ėdančios gerų žmonių gyvenimą, potencialiam kandidatui į bet kur nėra ir negali būti. Ji yra net geresnė už kalbas apie neteisingas pajamas, kurios turi savybę būti per mažos visada.

Ir didelės kainos, ir mažos pajamos puikiai leidžia atsiskleisti kalbėtojui, parodyti savo tikrą širdį ir per ausį patekti į rinkėjo širdį. Jos abi leidžia išlaikyti dėmesį tiek laiko, kiek reikia ar norisi. Jos garantuoja įtampą, tam tikrą konfliktą, todėl atskleidžia ne tik jautrumą, bet ir kovotojo dvasią.

Bet pirmoji geresnė, nes ji dar nurodo ir to sunkaus gyvenimo priešą. Taip sakant, nepasitenkinimą, kuris turi ypatybę vytis vyriausybes ir valdžią iš principo, sėkmingai nukreipia kita vaga.

Geriau nieko nesugalvosi. Patikrinta laiko ir buvusių kandidatų. Išrasta ne Lietuvoje, bet patikrinta ir čia. Mūsų premjerui Sauliui Skverneliui tereikėjo surasti teisingą kampą ir teisingą dėstymo laike strategiją. Jis surado.

Iki pavasario bus svarstoma, kalbama, abejojama, ginčijamasi, kovojama. Nes kitaip negali būti – yra būtina gerai pasirengti. Po to bus rinkimai. Į jų trasą mūsų premjeras įšoks su paskutiniais tam, kad taptų pirmas.

Jeigu neįšoks jis asmeniškai, tai jo žodis bus auksinis. Nes bus žodis žmogaus, kuris apsigyveno tyliųjų balsuotojų širdyse kartu su didelėmis kainomis ir mažomis algomis.

Gali taip būti, kad susidrovėjusi dėl savo kandidato išskirtinių sąlygų, valdančioji dauguma iš tiesų ką nors ta linkme padarys. Bet geriau būtų, kad nedarytų.

Nes rimtesnė kova su kainomis ar, neduok Dieve, bandymai jas pareguliuoti, galiausiai uždarys tas kelias mažas parduotuvėles, kurias dar turime. Nes būtent ten kainos yra didžiausios, nes taip ir turi būti. Nes ten moki dar ir už malonumą, kitokią aplinką, kitokį bendravimą ir kitokią kokybę.

O paskui vėl bus taip, kaip yra. Kainos nesumažės. Jos niekada nemažėja. Nesvarbu, litas ar euras. Jos yra tokios, kokios turi būti tam tikru metu tam tikroje vietoje. Jeigu kalbama apie laisvą valstybę, o ne režimą su uždaromis sienomis. Tokia yra ekonomikos tvarka ir ji nesikeis, jeigu nebus kokių į ragą susukančių krizių, kurios ją laikinai suardytų.

Ir dabar yra ir pigios duonos, ir brangios. Ir pigaus pieno, ir brangaus. Ir tai labai gerai. Geriausia kaip gali būti. Mums bando įkišti mintį, kad papurčius prekybos tinklus, gyvenimas pagerės ir teisybės bus daugiau. Bet iš tiesų gyvenimas pagerėja tada, kai tampa nebesvarbu, kiek kainuoja bandelė ir lydytas sviestas.

Prekybos tinklai čia gali prisidėti tik mokėdami geras algas, dėl ko kainos, suprantama, kiek padidėtų. Tiekėjai, jeigu juos išnaudoja „Maxima“ ar dar kas nors, galėtų susivienyti ir parodyti savo kumštį, užuot bėgioję pas premjero patarėją. O vyriausybė gali pasitarnauti iš esmės.

Pirmiausia turėtų atsisakyti jau manija tapusios idėjos kurti valstybinius monopolius. Vien dėl to kvėpuoti būtų lengviau.

Labai stipriai gali padėti nuimdama absurdiško reguliavimo grandines, kurios labiausiai skandina mažus, o tuo pačiu stiprina stipriausius.

Šioje karo su didžiaisiais prekybos tinklais istorijoje nuskambėjo viena šviežia stačiai nuostabi mintis apie patalpų paskirtis, kurias reikia keisti, jeigu keičiasi veiklos pavadinimas, o tai labai sunku ir brangu.

Čia yra kaip tik tai, ką vyriausybė turėtų padaryti, nes tik ji gali, ir tai iš karto pagerintų daugybės gyvenimą. O taip pat sumažintų kainas, nes visi kaštai, atsirandantys dėl kvailų, visiškai formalių reikalavimų vykdymo, įskaičiuojami į prekių ir paslaugų kainas.

Panaikinkit patalpų, žemių paskirtis arba bent sumažinkit, arba bent jau logiškai sudėliokit. Susitarkit pirmiausia su valdžios įsteigtomis tarnybomis, kad jos akylai stebėtų, ar koks mažas žmogus nesugalvojo ką daryti, o įtarusios tokią galimybę skuostų jam padėti, tai yra patarti, apsaugoti nuo klaidų. Nes dabar jos vis dar ateina teisti ir bausti. Pradžiai būtų galima parašyti ne dvylika, o tik vieną atvirą laišką joms visoms.

Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt