Nuomonės

2018.09.28 10:04

V. Keršanskas. Ar tinkamai pasirengsime galimam priešiškam kišimuisi į artėjančius rinkimus?

2018.09.28 10:04

Priešiškų valstybių ar nevalstybinių veikėjų kišimasis į demokratinių valstybių rinkimus karšta tema neabejotinai tapo po 2016 metų Prezidento rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai buvo įsilaužta į Demokratų partijos duomenų bazes ir nutekinti elektroniniai laiškai, kompromituojantys jų kandidatę Hillary Clinton. Kadangi ji pralaimėjo rinkimus, šiuo įsilaužimu daug spekuliuojama dėl rinkimų baigties, kur laimė nusišypsojo Donaldu Trumpui. Atsiribojant nuo nevienareikšmių vertinimų galima apibendrinti vieną dalyką, dėl kurio abejonių nekyla beveik niekam – šis įsilaužimas yra tiesiogiai susijęs su Rusija.

Tokių Rusijos inspiruotų arba su ja derintų kišimosi į demokratinius rinkimus atvejų banga nusirito ir Europoje. Vienas ryškiausių pavyzdžių – 2017 m., prieš pat Prancūzijos prezidento rinkimų antrąjį turą, įvykęs vėliau išrinkto favorito Emanuelio Macrono elektroninių laiškų nutekinimas, kuris turėjo pasitarnauti su Kremliumi atvirai besibičiuliaujančiai jo varžovei Marine Le Pen. Tačiau Prancūzijos atvejis šiandien įdomesnis ne kaip dar vieno Rusijos kišimosi, bet kaip sėkmingo valstybės atsako į jį pavyzdys. Mat išanalizavę H. Clinton laiškų nutekinimo atvejį prancūzai ėmėsi išankstinių prevencinių priemonių.

Tam reikalui buvo pajungtas platus institucijų spektras: žvalgybos ir už kibernetinį saugumą atsakingų institucijų atstovai rinko ir sprendimų priėmėjams nuolat teikė medžiagą apie galimas grėsmes. Prancūzijos vyriausiajai rinkimų komisijai šios institucijos delegavo pareigūnus, kad ji, būdama atsakinga už sklandų rinkimų proceso organizavimą, galėtų apsaugoti jį nuo išorės įtakų.

Politikai viešai, o Prancūzijos užsienio reikalų ministerija diplomatiniais kanalais leido aiškiai suprasti, kad už kišimąsi į jos rinkimus valstybės, o konkrečiai tai buvo adresuota pagrinde Rusijai, susilauks aiškiai įvardintų sankcijų.  Žvalgybos institucijos taip pat gana anksti perspėjo kandidatus ir surengė išsamius mokymus jų rinkimų komandoms apie galimas grėsmes. Kad tai pravertė, įrodė išradingas E. Macrono komandos veikimas: jos nariai periodiškai tarp susirašinėjimų kampanijos klausimais vieni kitiems ėmė siuntinėti beprasmiškas arba absurdiško turinio žinutes.

Todėl kai E. Macrono komandos laiškai hakerių buvo nutekinti į viešumą, iškart imta abejoti jų autentiškumu, mat nemažą dalį jų sudarė būtent šie sąmoningai klaidinti ir diskredituoti patį nutekinimą skirti laiškai. Ir nors nutekinimas įvyko jau pasibaigus rinkiminei agitacijai prieš pat rinkimus, tai yra tada, kai rinkėjų paskutinė valia gali būti labai greitai pakeista klaidinančios informacijos ir atitaisyti to nebebus laiko, Prancūzijos institucijos buvo pasirengusios žaibiškai reaguoti. Todėl nutekinti laiškai didelio poveikio nepadarė.

Šių bei kitų rinkimų pamokos išsamiai analizuojamos visų Europos valstybių, kuriose ką tik įvyko ar kurios dar tik ruošiasi rinkimams. Pavyzdžiui, prieš dvi savaites Danijos Vyriausybė paskelbė 11-os punktų planą, kuriame įvardino veiksmus, skirtus apsaugoti kitais metais vyksiančius rinkimus nuo priešiško Rusijos kišimosi. Jis apima tokias priemones kaip galimų dezinformacijos kampanijų atpažinimą ir atrėmimą, teisinės bazės sustiprinimą, aiškų kiekvienos institucijos atsakomybių pasidalijimą bei koordinuojančios darbo grupės įsteigimą. Kadangi demokratinio proceso saugojimas nėra vien tik valstybės institucijų, bet ir visų piliečių reikalas, Danijos vyriausybė pakvietė žiniasklaidos priemonių atstovus bei socialinių tinklų vartotojus į dialogą, kaip kartu apsisaugoti nuo galimų priešiškų veiksmų.

Nors oficialiai dar nepaskelbta, tačiau kitais metais Lietuvoje net trejų įvyksiančių rinkimų kampanija jau įsibėgėja. Būtų naivu manyti, kad rinkimai Lietuvoje nedomina Kremliaus. Vis tik Lietuva yra viena labiausiai girdimų valstybių, pasisakančių už priešiškų Rusijos veiksmų tarptautinėje politikoje sulaikymą ir baudimą. Bendrai pasitikėjimas politikais ir partijomis Lietuvoje yra žemas, o kai kurių partijų visiškas nuosmukis atveria galimybes naujų judėjimų atsiradimui, tad yra palanki terpė įsikišti ir pabandyti pasukti įvykius Rusijai palankia vaga. Todėl pats laikas įvertinus užsienio valstybių patirtis imtis tikslingų prevencinių veiksmų, kad priešiškas išorės veikimas Lietuvoje nebūtų vaisingas.

Komentaro, kuris skambėjo per LRT RADIJĄ, autorius Vytautas Keršanskas yra Rytų Europos studijų centro analitikas.

Populiariausi