Nuomonės

2018.09.22 20:25

I. Alperytė. „IKI“

2018.09.22 20:25

Mūsų „IKI“ parduotuvėje, esančioje po langais, vakarais nusidriekia kilometrinės eilės. Anksčiau, pamenu, vakare pardavėjos tik žiovaudavo nuo nuovargio, o dabar vakare parduotuvė primena Žiemos rūmų šturmą. Pakalbinau parduotuvės vedėją – o ji ir sako – regioninė valdžia perkėlė vieną pardavėją į Geležinio Vilko gatvėje esančią parduotuvę. Likusios nespėja. Naujų neįmanoma prisišaukti. Klausiu, o koks atlyginimas? Sako, „į rankas“ 370 eurų. Dirbti po 11 valandų iš eilės (atmetus pietų pertrauką). Tris dienas dirbi, tris ilsiesi. Ar kažkas panašaus.

Manote, pedagogas gauna daugiau? Vienas labai žinomas privatus vaikų darželių tinklas. Vaikučio priežiūra tau, tėveli, kainuoja apie 400 eurų mėnesiui. Anglų kalbos mokytoja gauna nepilnus 10 eurų už pamokėlę. Ne ką daugiau gausite, ir jei išversite 1800 spaudos ženklų vertimų biurui (1 lapas). Nepamirškite, kad dar susimokėsite mokesčius VMI ir „Sodrai“ už individualią veiklą.

Kai kartais įsijungiu žinias per televiziją, matau kandidatuojančių į prezidentus asmenų veidus, kurie, tikėtina, per vienos dienos pietus pravalgo tiek, kiek nereta šeima uždirba savaitei.  Jie tvirtina, kad gyvenimas gerėja. Ar tie išpuoselėti kandidatai turi bent kokią nuovoką apie pajamų ir išlaidų santykį Lietuvoje, svarstau sau. Suklūstu tik, kai parodomas šalies atlyginimo vidurkis – virš 900 eurų. Norėčiau pamatyti tokį žmogų savo artimojoje aplinkoje (turiu omenyje kultūrą ir švietimą). Na, taip. Kaimynas, ligoninės IT specialistas, privačios klinikos gydytojas, stomatologas – galbūt.... Aplink mane tokių nedaug. O ir tie – paėmę paskolas, tad prabangoje nesimaudo.

Vis dažniau stengiamasi priimti kandidatus mokytis universitetuose mokant už studijas, nes krepšeliai baigėsi. Jei praskippinsime, kaip sako studentai, visą tų pinigėlių ciklą ir paveiksle A nupiešime tik studentą, įmokantį sumą už mokslą, o paveikslėlyje B – dėstytoją, atsiimantį atlyginimą, išeis labai intriguojantis cartoonas. Sąlyginai, studentas sumoka 1000 eurų semestrui (čia toks kultūros ir švietimo specialybių įmokų vidurkis). Dėstytojas gauna kelis šimtus eurų per mėnesį (mažai pažįstu visu etatu dirbančių dėstytojų). Koks siužetas vyksta tarp šių dviejų „cartoonų“? Kaip sakoma, įrašykite praleistas raides.

Labiausiai man apmaudu, kad atgautos nepriklausomybės pradžioje pasidaviau lozungui „mokytis visą gyvenimą“. Kol aš mokiausi visą gyvenimą, mano kaimynė įvaldė kirpėjos specialybę ir dabar siūlo mainais už vertimą man sutvarkyti plaukus. Kai atsisakau, stebisi, – juk reikia investuoti, sako ji. Per plauką susilaikau nuo klausimo, ką investuoti. Ne į ką – bet KĄ. Velniop tuos plaukus. Gal nuliuku nusikirpsiu. Reikia kažkaip susimokėti buto mokesčius.

Nežinau, ar ką nustebins mano pasidalijimas, kad išvykti studijuoti į užsienį, be kita ko, reiškia dar ir darbo vietų praradimą visiems laikams. Viena užsienio ryšių koordinatorė, man pranešus, kad vykstu į „Fulbright stažuotę“ ir man neramu, nuramino: „negirdėjau, kad po tokios stažuotės žmonės neturėtų darbo.“

Kaip į vandenį žiūrėjo. Kol tu ten pripranti prie kiek oresnio gyvenimo, grįžęs namo randi subyrėjusią darbovietę ir besibylinėjančius kolegas.  Geriausiai Lietuvoje sekasi tiems, kas savo kėdes kantriai šildo sėdimąja metų metus.  Jei tu retsykiais išvažiuoji pasitobulinti ilgesniam, nei „Erasmus“ laikui (savaitė), tavo galimų darboviečių sąrašas susiaurėja iki nulio. Ne kartą ore nuskambėdavo – „ko čia vėl grįžai, varyk į savo ...“  Toliau sekdavo šalies pavadinimas.

Kai pasidalini su kitais dėstytojais dėl pokyčių pasaulyje ir noro žengti su jais į koją, tau prikiša, kad tu ir taip daug keliauji, visko prisižiūrėjai, ko tu dar nori? Gal ir neadekvačiai noriu, bet studentams juk turiu papasakoti kažką naujo, o ne tai, kas parašyta vadovėlyje. Kam kitaip mane samdo? Kiek kartų atsiradus auditorijoje „Erasmus“ studentui, atvykusiam iš svetur, semestrų semestrais dėsčiau angliškai. Bet kurioje Šiaurės ar kitokioje civilizuotoje šalyje tučtuojau būtų priskirtas priedas prie atlyginimo už dėstymą kita kalba.  Tik ne čia. 

Joks skandinavas nesutiktų dirbti po penkių, jei už tai atskirai nebūtų mokama. O mes juk į juos lygiuojamės? Ar aš apsirikau?  Ir dar tas nelemtas „Facebook“. Jau seniai supratau, kad tokioje fragmentuotoje Lietuvoje nei labai girtis, nei labai skųstis nepatartina (pvz., įdėti kelionių vaizdų tolygu – „ahaaa, tai vis dėlto turi pinigų“ arba pasiskųsti dėl kokios bėdos – „oi, yra nelaimingesnių, patylėtum verčiau“). Visada atsiranda arba laimingesnių, kurie nesupras, arba dar didesnių varguolių, kurie ... dar labiau nesupras.

Dabar, kai esi visas toks mokytas ir patyręs, gali drąsiai manyti, kad tavo gyvenimas čia ... jokios perspektyvos jau nebeturi. Vos suspėji „atgroti“ pirmąją akademinę kadenciją, esi priskiriamas pensininkams. Jei tik bus naujas konkursas, jį laimės jaunesnis, nes klesti eidžizmas (ageism), t.y., diskriminacija dėl amžiaus, kartais žmogaus išskyrimas ir išankstinis vertinimas pagal amžių, ignoruojant kitas asmens savybes. O kitur ir neskelbs naujo konkurso, nes tavo specialybė, pasirodo, „nemoksliška“, ir dėl to uždaroma.

Kažkodėl visiems amnezija, kad į tą specialybę SKVC suvarė visus „laisvanorišku prievartiniu“ būdu. Ar buvo galima pasipriešinti? Niekada negirdėjau. Tai, kad šią vasarą keletas specialybių sugebėjo „atsiplauti“ ir laimėti bylą – stebuklas. Yra ir trečias variantas laimėti – priklausyti „Sopranams“. Likusiems už borto – irgi puiku, keičiam profesiją. Kokį dešimtą kartą gyvenime. Girdėjau tūkstančius patarimų, kaip persikvalifikuoti, paieškoti to ar ano, reaguoti taip ar anaip. Nusipiešti tokį ar anokį CV. Kartą viena studentė man bumerangu pacitavo mano pačios paskaitą – pasiūlė išplaukti į „žydrąjį vandenyną“, t.y. konkurentų nesuteptą krauju vietą. Aš kažkodėl tuo metu vidumi regėjau visai kitą vandenyną.

Vienintelė darbo biržos darbuotoja sąžininga: iš biržos nieko nesitikėkit. Nebent šešių išmokų, jei turėjote darbą prieš tai. Darbo ieškokitės patys. Ir tikrai – kiek yra visokių patarimų, kaip turi atrodyti tavo CV, bla bla bla, bla bla bla... Vis tiek iš jų man labiausiai patinka poetės nobelistės Vislavos Šimborskos eiliuotas CV.

„Ko reikia? /Reikia parašyti prašymą,/ o prie prašymo pridėti gyvenimo aprašymą;

Nepaisant to, kaip ilgai gyveni,/ aprašymas turi būti trumputis (...);

Svarbiau kas pažįsta tave, o ne ką tu pažįsti./ Kelionės tiktai tos, kur į užsienį (...);

Rašyk taip, tarsi su savimi nesikalbėdavai niekad/ir, save išvydęs, lenkdavaisi iš tolo.“

(Vertė Sigitas Geda. Szymborska, Wislawa. Poezijos rinktinė. – Vilnius: Baltos lankos, 1998)

Bet kadangi darbo tiems, su 25 diplomais Lietuvoje nėra, ypač po Lietuvos edukologijos universiteto ir visokių kitokių nenormalių specialybių, prasidedančių žodžiu „meno“, panaikinimu, kam tie CV ir jų dailinimai? Kam tas persikvalifikavimas? Kam tos užsienio kalbos? Beje, atsakymai iš rekrūterių beveik visada mirga marga gramatinėmis klaidomis. Ypač angliški. Kur ieško vertėjo. Čia šiaip. Nieko asmeniško.

Neseniai „Facebook“ bičiulis įdėjo darbo skelbimą. Nesusilaikau ir cituoju: X biblioteka ieško valytojo – budėtojo dirbti viso etato darbo krūviu.  Darbuotojas yra atsakingas už švaros palaikymą ir informacijos suteikimą atvykusiems į X svečiams, vartotojams. Darbo laikas 8:00–17:00 val.  Reikalavimai: 1) gebėti savarankiškai planuoti darbą, pasižymėti pareigingumu, punktualumu; 2) žinoti pagrindinius dalykinio bendravimo su trečiaisiais asmenimis principus.  Pretendentai turi pateikti gyvenimo aprašymą (CV).  Numatomas atlyginimas – 400 Eur (neatskaičius mokesčių). Gaila, kad nežinau bendravimo su trečiaisiais asmenimis principų. O tai eičiau. Bet ne – geriau „IKI“.

Kaip juokauja kino vilkas Woody`is Allenas filme „Anė Hol“ (Annie Hall): „Yra toks senas juokas – dvi pagyvenusios damos ilsisi kurorte ir viena jų sako: na bet maistas čia tikrai siaubingas, o kita atsako – tai jau tikrai, ir tokios mažos porcijos!“ Arba kitas jo juokas: „Nenorėčiau priklausyti klubui, kuriame yra toks narys, kaip aš“. Na, ir dar vienas Alleno papokštavimas – desertui: „aš tikiu, kad tikrai yra kažkas, kas mus stebi iš aukščiau.  Deja, tai yra valdžia”.

Gerai, kad po langais yra „IKI“. Po aštuonių bandelės perpus pigesnės. Bus pusryčiams.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius