Nuomonės

2018.09.22 09:06

M. Drunga. Užsienio spaudoje – dėmesys popiežiaus vizitui Baltijos šalyse

2018.09.22 09:06

„Trys mažos, širdingos šalys prie Baltijos jūros – Estija, Latvija ir ypač katalikybės prisodrinta Lietuva – sutiks Šventąjį Tėvą išskėstomis rankomis, kai jis rugsėjo 22–25 d. atvyks šių trijų šalių nepriklausomybės šimtmečio proga“, – taip rugsėjo 20-ąją seniausiame Amerikos katalikų laikraštyje „National Catholic Register“ rašė žurnalistas Victoras Gaetanas.

„Nors paprastai kolektyviai apibūdinamos kaip trys Baltijos šalys, jos iš tikrųjų gerokai skirtingos. Joms išties sunku suprasti viena kitos kalbą, tačiau jas vienija didelė pagarba tiems, kurie palaikė jų nepriklausomybę nuo pat pradžių, kaip tai padarė Šventasis Sostas.

Lietuva, be abejo, yra šios kelionės plakanti širdis, kaip ir prieš 25-erius metus, kai šv. Jonas Paulius II buvo pirmasis šioje šalyje nusileidęs popiežius.

1993 m. šventasis popiežius Baltijos valstybes lankydamas praleido 7 dienas – tuoj po sovietinių ginkluotųjų pajėgų išvedimo. Tuomet atgautos laisvės absoliutus stebuklas dar buvo toks apčiuopiamas, kad visa piligrimystė žvilgėjo nuo Dievo šlovės“, – rašo žurnalistas.

„Įsivaizduokite, kad būtume išgirdę, jog kitą savaitę mus aplankys kažkas iš Marso“, – sakė Vilniuje įsikūręs katalikų verslininkas ir dailininkas Saulius Valius, – tokie apstulbę buvome ir mes, kai tarp savęs išvydome popiežių Joną Paulių II po tiek priespaudos metų.“

„Dabar, didelę savo maršruto dalį žengdamas šventojo pėdomis, popiežius Pranciškus susitiks su bendruomenėmis, dar vis vertinančiomis savo praeitį, užsimojusiomis apginti nepriklausomybę nuo rytų kaimyno ir kenčiančiomis nuo tos tuštumos, kurią Vakarų materializmas neišvengiamai atneša.

Šventojo Tėvo programos akcentai rodo, kaip jis tęsia pastoracijos temas, inicijuotas savo dviejų pirmtakų Benedikto XVI ir Jono Pauliaus II, bet taip pat praktikuoja ir savo paties diplomatijos įgūdžius.

Popiežius Pranciškus praleis pirmąsias dvi kelionės dienas Lietuvoje, vienintelėje buvusios Sovietų Sąjungos okupuotoje respublikoje, kurioje katalikai sudaro gyventojų daugumą.

Keturios popiežiaus temos ypač ataidi šv. Jono Pauliaus II interesus: maldos Dievo Motinai, maldos už persekiojimų aukas, ekumenizmas ir pokalbiai su jaunimu. Kiekvienoje lankomoje šalyje popiežius aukos šv. Mišias“, – rašo „National Catholic Register“ žurnalistas.

Toliaužurnalistas išsamiai, bet glaustai atpasakojo numatytą popiežiaus Pranciškaus kelionės grafiką ir maršrutą Vilniuje bei Kaune ir jo aplankysimas šventas vietas Lietuvoje bei Latvijoje ir jų istorinę reikšmę.

Žurnalistas V. Gaetanas taip pat priminė, jog „Jonas Paulius II išgarsėjo savo lenkiškumu, tačiau puoselėjo ypatingą, asmeninę sąsają su Lietuva.

Netrukus po savo išrinkimo popiežiumi jis pareiškė: „pusė mano širdies yra Lietuvoje“.

Dr. Linas Sidrys, Ilinojuje dirbantis akių ligų gydytojas, kurio šeima jau nuo seno aktyviai darbuojasi lietuvių diasporoje, mūsų laikraščiui pasakojo, kad jis, Sidrys, padėjo organizuoti šventę Vatikane 1987 m., minint krikščionybės įvedimo Lietuvoje 600 metų sukaktį.

Anot jo, šv. Popiežius Jonas Paulius II niekada nepraleisdavo progos viešai priminti Lietuvą ir jos kančias.

Studijuodamas Čikagos universiteto medicinos fakultete, L. Sidrys 1977 m. gavo leidimą praleisti keturis studijų mėnesius su kolegomis Lietuvoje. Jis buvęs pirmasis Jungtinių Amerikos Valstijų studentas medikas, kuriam buvo leista studijuoti Tarybų Sąjungoje.

Kaip pamaldų kataliką, jį ypač domino Bažnyčios padėtis, nes tikėjimas buvo šiurkščiai slopinamas. 

„Žmonės labai bijodavo prasitarti“, – prisiminė gydytojas, – Vilniuje tik septynioms bažnyčioms buvo leista veikti. Atsirado katalikiškas pogrindis, nes tikintieji suprato sovietų valdžios ketinimus Bažnyčią pasmaugti.   

Komunistai į riboto skaičiaus vietas seminarijoje infiltruodavo savo pačių žmones, tai buvo nuožmu“.

Pogrindžio Bažnyčios atstovai „dokumentuodavo visus piktnaudžiavimus, su pavardėmis ir datomis, užfiksuodavo atsakinguosius komunistų pareigūnus. Mikrofilmą su šia dokumentacija jie galvojo perduoti man, kad jį slapta išvežčiau į Vakarus, bet nutarė, jog tai per daug rizikinga, –sakė L. Sidrys ir pridūrė, – vieną sykį mikrofilmas buvo suraitytas ir įsuktas į dantų pastos tūbelę“.   

Tėvas pranciškonas Jonas Bacevičius patvirtino, kad leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ pogrindyje leisdavo katalikų bendruomenė ir slapta išveždavo į Vakarus. Šio leidinio nuo 1972 ligi 1989 m. išėjo 81 numeris.

Tėvo J. Bacevičiaus bendruomenė, priklausanti vienintelei transatlantinei  šv. Kazimiero provincijai, apimančiai Lietuvą, Kanadą ir Jungtines Amerikos Valstijas, dalyvaudavo kronikos leidinių išsiuntimo ir platinimo procesuose.

Taip pat V. Gaetanas rašė1934 m. Lietuvoje gimusio J. Bacevičiaus bėgimo 1944 m. nuo antrosios sovietų okupacijos ir patekimo į bėglių stovyklas Europoje kelią, jam pasibaigusį Amerikoje ir įšventinimu į kunigus, kuriuo jis vis dar tarnauja ir Jungtinėse Valstijose, ir Lietuvoje.

Ilgame straipsnyje laikraščio „National Catholic Register“ žurnalistas dar atpasakojo ir daug kitų lietuvių gyvenimo išeivijoje ir dabar laisvę atgavusioje Lietuvoje detalių, susijusių su tautiniu ir religiniu auklėjimu.

Taip pat žvelgiama ir į protestantų daugumos bei katalikų mažumos tikėjimo reikalus Latvijoje ir Estijoje, pabrėžiant ypač popiežių Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI rūpestį skirtumų tarp katalikų ir protestantų bažnyčių mažinimu, ekumenizmu.

Taip pat ketvirtadienį daugelis laikraščių ar portalų persispausdino žurnalisto Vaidoto Beniušio pranešimą žinių agentūrai „Agence France Presse“ apie popiežiaus Pranciškaus planuojamą kelionę į Lietuvą, Latviją, Estiją.

Tame pranešime akcentai sudėlioti šiek tiek kitaip, gal labiau pabrėžiama ne tik tai, kad „popiežius aplankys muziejų buvusiame KGB pastate Vilniuje, bet jis pasimels ir prie memorialo Holokausto aukoms“.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt