Nuomonės

2018.09.20 14:37

M. Čepulis. Kaip Mikutavičius miškus iškirto

2018.09.20 14:37

Ir vėl tenka rašyti miškų kirtimo tema, tik šį kartą kiek iš kitos pusės.

Olegas (tas, kur Surajev) feisbuke puikiai išdėstė savo pastebėjimus apie kilusią isteriją dėl miškų išsaugojimo. Miškų tema tapo viena pagrindinių medijoje ir aš labai džiaugiuosi tuo dėmesiu, nes tai priverčia vyriausybę rimčiau užsiimti miškų ūkiu ir iš arčiau pažvelgti į ten esančias problemas. Bet mane (ir ne tik mane) erzina, kad visas šis vajus, įtraukęs krūvą visiškai nieko apie tai nesuprantančių žmonių, virsta farsu su mažom sveiko proto prošvaisčių kruopelytėm. Politikams tai tapo puikiu susidorojimo su oponentais įrankiu ir galimybe pasisakyti (nors jų pasisakymai yra labai juokingi). Garantuoju, kad ir kandidatai į prezidentus bus už darnų miškų ūkį ir už kirtimų mažinimą, o gal ir visai juos uždraus.

Taip pat atsirado galimybė pasireikšti visokiems violetiniams mergaičių gelbėtojams, žemelės saugotojams ir jie išsitraukė savo ietis kovai su nauju vėjo malūnu – IKEA. Jau dabar girdisi raginimai gadinti turtą, techniką. Jiems visiškai nesvarbu, už ką kovoti, tik duok tiems durniams pretekstą. Iš kanapių išlindusi rėksnė „žurnalistė“ (ta pati, kuri labai „patinka“ Valinskui) iškart išsiaiškino visas priežastis ir nustatė, kad Kubilius pradėjo plynus kirtimus krizės metais (keista, kad ne Grybauskaitė su Landsbergiu, bet tikiu, kad ir jie ranką buvo pridėję).

Ji nustatė, kad Punios šile iškirto ąžuolus (čia kai pamatė nuotrauką su po vėtros išverstais ir supjaustytais keliais ąžuolais) ir dabar, jei tik ji nesužiūrės, iškirs visus likusius Lietuvoje. Ji nustatė, kad kariniam poligonui iškirsta 300 ha miško pačiam Labanore (realybėje dabar iškirsta apie 150 ha (dar kirs 350 ha), sujungiant dvi tuščias smėlėtas plynes Pabradės poligone, o ne Labanore). Sako, kad tai lygu Kauno plotui (Kauno plotas 15 tūkst. ha). Na, ir „žurnalistės“ perliukas – vienas didžiausių už viso to stovinčių lobistų yra, žinoma, Marijonas Mikutavičius, kuris, kaip ir Olegas, išdrįso viešai suabejoti visa šia isterija.

O man patinka skaičiai, kurie pasipylė po ministro vizito į Labanorą.

Visi pasigavo baisią frazę: „Jau iškirsta 30 proc. Labanoro.“ Argumentas – mums taip atrodo. Kaip? Kokiu būdu? Nuo kada? Jei nuo Pirmojo pasaulinio karo, tai iškirsta 99 proc . O per pastaruosius 10 metų – vos 4 proc. (visi skaičiai yra skelbiami viešai ir tereikia poros minučių juos susirasti).

Labanore tik 5–10 proc. privačių miškų. Argumentas – mums taip atrodo. Realybė – yra apie 30 proc.

Iškirsim visus Lietuvos miškus. Lietuvoje yra 2 mln. ha miško, kasmet iškertama 12 tūkst. ha valstybiniuose ir apie 10 tūkst. ha privačiuose miškuose. Visiems miškams iškirsti reiks 90 metų.

Elnės rudenėjančiam miške. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr. Plyni kirtimai – baisiausias dalykas pasaulyje. Bėda ta, kad pusė neįsivaizduoja, ką tai reiškia. T. y. įsivaizduoja, kad tai milžiniški bekraščiai plotai. Plyni kirtimas gali būti nuo 3 iki 8 ha (maksimaliai) ploto ir jie negali būti jungiami. Juose paliekami keli medžiai sėklai (na, dažniausiai tai būna juokinga, tas pats kaip eunuchus palikti haremą apsėklint). Visi džiaugiasi, kad uždraus plynus kirtimus Labanore, bet nežino, kad tada bus atvejiniai ir tą patį plotą kirs du, triskart iki plynės, ir keliskart technika ardys paklotę, ir miškas ataugs ten daug vėliau. Vienas hektaras plyno kirtimo sunaikina – 150–300 porų paukščių. Iš lempos paimti skaičiai. Tiesą pasakius, kalbant aie pušynus, yra atvirkščiai. Nes pušynuose, jei yra pomiškis (jei nėra, tai ten beveik dykuma), gyvena vos kelios paukščių rūšys ir vargiai ar 100 iš 100 metrų plote bus daugiau nei 10 porų. O atviras vietas mėgsta daug daugiau rūšių. Ir uldukai negyvena beržynuose ir niekad negyveno. Jie gyvena pušynuose ir mėgsta kirtavietes, ypač jei ten palikta sausų stuobrių.

Bembio (jau to iš knygos „Bembis ir jo vaikai“) portretas. Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Visi džiaugiasi sustabdytais kirtimais Labanore. Nematau, kuo labai džiaugtis: technika ir žmonės be darbo nesėdės – kirs kitur.

Kaip galima kirsti draustiniuose, juk tai protu nesuvokiama? Suvokiama. Draustiniai yra įvairiausių tipų: zoologiniai, botaniniai, ichtiologiniai kraštovaizdžio ir pan. Ten ūkinė veikla yra ribojama ir vykdoma priklausomai nuo to, ką saugo.

Ką reikėtų daryti? Nedidinti kirtimo normos. Riboti apvalios medienos eksportą ir perdirbti ją Lietuvoje. Saugomose teritorijose bandyti perimti privačius miškus ir, žinoma, ten riboti kirtimus ir parinkti kirtimo būdą pagal tai, koks tokiam biotopui tinkamiausias. Neišduoti leidimų kirsti, jei ne visi medžiai subrendę, ir kai kur leisti miškui pačiam atsisėti. Ąžuolą įtraukti į raudonąją knygą arba išvis uždrausti jų kirtimus. O svarbiausia domėtis ir šviestis, nes vien emocijomis čia nieko nenuveiksime.

Taip, Čepulį nupirko miško pramonės lobistai.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.