Nuomonės

2018.09.19 09:46

I. Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises

2018.09.19 09:46

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų partnerystės klausimas turėtų būti nuspręstas referendumu.

Sunku pasakyti, kuris iš komandos narių galėjo pasufleruoti G. Nausėdai tokią idėją, nes referendumo šiuo klausimu baigtis gali sukelti sunkiai prognozuojamų pasekmių, bet Lietuva tikrai ne ta valstybė, kurioje tokią ar panašią mintį leptelėjęs politikas būtų taršomas skersai išilgai sveiko proto žmonių ar bent žmogaus teisių aktyvistų, kol būtų priverstas bent pasakyti, kad visai ne tai turėjo galvoje.

Anaiptol.

Toji tylioji dauguma, į kurią orientuojasi G. Nausėda, ir yra vis dar tylioji todėl, kad visai norėtų referendumo kiekvienu jai nepatogumų keliančiu klausimu.

Bet toji tylioji dauguma, kuriai tikrai patinka, kad G. Nausėda ne kaip koks radikalas, kuris plėšosi marškinius už žmogaus teises, už abortus, o išmintingai, ramiai, be revoliucijų „prieina prie klausimo“, yra ir G. Nausėdos spąstai. Dauguma ten sau tyli ir tyliai sau galvoja. Ir tikrai galvoja, kas gi kaltas vis dėlto pagaliau dėl tos Lietuvos problemų.

Tad G. Nausėdai didžiausia problema bus ne gėjų teisės. „Valstiečiai“ irgi labai protingai elgiasi –  nepritaria vienos lyties asmenų partnerystei, šiuo klausimu jie nieko G. Nausėdai prikišti negali. Tylioji Lietuva šiuo klausimu – ir jų pusėje.

Bet karštų anglių pilną duobę „valstiečiai“ jam yra iškasę. O plačiausiai kastuvu mojuoja pats Stasys Jakeliūnas.

G. Nausėda priverstas pripažinti, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko laiškas SEB banko administracijai pakeitė jo planus – jis buvo priverstas iš banko pasitraukti anksčiau. Tačiau čia tik gėlytės.

Dešimt metų praėjo nuo vienos didžiausių Lietuvos ekonomikos krizių, ir S. Jakeliūnas asmeniškai yra paskyręs šiai temai nemažai laiko. „Tai ir mano profesinis darbas, nes esu išleidęs arba publikavęs keturias knygas. Visi tie darbai sugulė į 2017 metų kovo mėnesį Seime patvirtintą projektą krizės reiškiniams ir priežastims tirti“, – aiškina Seimo narys. Šis leitmotyvas buvo jo ir „valstiečių“ rinkimų kampanijos dalis.

Tai, kas asmeniška, labiausiai ir motyvuoja. Juo labiau kad visą šį laiką S. Jakeliūnas galėjo visai pagrįstai jaustis neįvertintas. Svarbiausiais klausimais neretai jo pozicija taip ir likdavo paraštėse, jau nekalbant apie tai, kad „valstiečiai“ jo nepaskyrė į finansų ministrus ir neįsiklausė į argumentus dėl mokesčių reformos.

O štai prieš dešimt metų Lietuvą nusiaubusi krizė yra tema, kuri motyvuoja ne tik jį, bet ir visą frakciją, ir S. Jakeliūnas tapo reikalingas ir  Ramūnui Karbauskiui, ir Sauliui Skverneliui.

S. Jakeliūnas yra vienas didžiausių iniciatorių, kad 2008–2009 m. ekonominės krizės priežastys būtų analizuojamos specialioje Seimo komisijoje. Viena komisija – ir visas rinkimų laikotarpis beveik  užpildytas neišsemiama tema, kurios užtenka mažiausiai dviem kandidatams sukelti problemų.

O G. Nausėdai S. Jakeliūnas yra paruošęs specialią dovanėlę.

Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis rašo, kad „G. Nausėda dirbo it mažytėje „Leman“ kopijoje, bet ir ta sugriovė mūsų ekonomiką kaip reikiant. „Swedbankas“ bent bandė atsiprašyti dėl krizės, tuo metu SEB su Gitanu vietoje to panoro valdyti valstybę.“

Kitaip tariant, S. Jakeliūnas mano, kad G. Nausėda yra užsienio bankų kandidatas.   

„Aš manau, kad yra labai didelė rizika, ir pasaulyje šitas procesas vadinamas „besisukiojančių durų“, kai iš stambių korporacijų, šiuo atveju – bankų, žmonės keliauja į valstybės tarnybą ir atgal. Nesakau, kad jis tiesiogiai atstovaus korporatyviniams interesams, bet tai yra numanomi dalykai“, – sakė Seimo narys LRT „Dienos temoje“. 

G. Nausėda juokiasi iš tokios, jo požiūriu, nesąmonės. „Nereikia įsivaizduoti, kad komisijos darbas bus eismas viena kryptimi. Tai bus eismas dviem kryptimis, ir aš tikrai ateisiu su labai rimtais argumentais, ir labai rimtai pasišnekėsime, taip pat ir su S. Jakeliūnu“,  – atsakė jis S. Jakeliūnui.

Bet „valstiečiai“ – tobuli sąmokslininkai. O užsienio bankai ir krizė – tobula tema sąmokslui.

Šitas klausimas, tiksliau, „valstiečių“ ir S. Jakeliūno komisija, gali būti vienas didžiausių argumentų apsispręsti rinkimuose dalyvauti ir Ingridai Šimonytei, buvusiai finansų ministrei. Bet jos dalia lengvesnė – ji finansų ministre tapo jau krizei prasidėjus ir jai teks aiškinti tik dėl to, kodėl ji skolinosi brangiau.

Aišku, „praskolinta Lietuva“ skamba gerai, bet politikams lengviau iš tokių pinklių išsisukti.

O štai G. Nausėdai yra kitaip. „Gitanas ir SEB panoro valdyti valstybę“ – skamba dar geriau, nes G. Nausėda nėra politikas. Jei jis nėra politikas, tai jis tikras „skandinaviškų bankų“ statytinis. Bankų ar banko, kuris ima valdžią, nes: a) jie nori neleisti ištirti ir paviešinti tikrųjų krizės priežasčių ir b) korporacijos juk užvaldo pasaulį, taigi, atėjo ir Lietuvos eilė. 

E. Genio/LRT nuotr.

Ar gali būti, kad tylioji Lietuva nepatikės, kad G. Nausėda kartu su didžiausiu banku Lietuvoje SEB yra kalti dėl krizės Lietuvoje, jei G. Nausėda nueis į Seimo komisiją ir „rimtai pakalbės“ arba viešai platins savo protingas citatas ir protingai kalbėsis su žmonėmis? Ir kalbėsis apie krizę, nes net tyliąją Lietuvą pasieks bangos iš Seimo, kuriame bus analizuojamos visus palietusios krizės priežastys.   

Racionali diskusija vargu ar įmanoma, nes finansinis ir ekonominis Lietuvos raštingumas yra menkas. Aušros Maldeikienės, dar vienos kandidatės į prezidentus, argumentas, kad G. Nausėda buvo niekas SEB banke ir jo veikla prilygo darbščiam viešųjų ryšių vaikinukui, netinka ir pačiam G. Nausėdai – jei buvai niekas, tai juk nelabai gali galvoti apie prezidento poziciją. 

Ir didžioji G. Nausėdos tragedija tai, kad, jei žmogus supranta, kad „valstiečių“ komisija yra sąmokslas, kuris skirtas ne kam kitam, o apmažinti konkurentų Sauliui Skverneliui sąrašą (nes S. Jakeliūnas, tas sąžiningasis kovotojas už mokesčių mokėtojų atlyginimus ir pensijas, sergėtojas nuo manipuliacijų, visai nemato problemos, kad jo premjeras S. Skvernelis savo neoficialiai rinkimų kampanijai jau seniai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus ir vadinamąjį administracinį resursą ir kad slapukauja ne mažiau nei G. Nausėda), tai toks žmogus greičiausiai yra tiek išsilavinęs, kad suprastų, jog žmogaus teisių problemos, mažumų teisių problemos tikrai nėra sprendžiamos referendumais.

Moters teisių į savo kūną šalininkai referendumą Airijoje laimėjo tik šiais metais, ir tai buvo taip netikėta, kad moterys nesutramdė ašarų, bet Argentinoje lygiai tokio paties referendumo rezultatas buvo visiškai priešingas. Bet ir tai vargu, ar šie pavyzdžiai yra adekvatūs lyginti su G. Nausėdos pasiūlymu.  

Tad ten, kur trumpa, ten trūksta.

Jei tu nori, kad tave rinktų žmonės, kurie mano, jog dėl vienos lyties asmenų santuokų turi nuspręsti toji tylioji, bet nebūtinai teisioji, dauguma, šie žmonės greičiausiai gali patikėti, kad G. Nausėda visai panašus į skandinaviškų bankų statytinį, skirtą Lietuvai užvaldyti.