Nuomonės

2018.09.17 10:31

M. Maldeikis. BRICS ir dar viena graikiškoji tragedija

LRT.lt 2018.09.17 10:31

Tendencijas (trendus) dievinančiuose Vakaruose naujasis fondas buvo suvoktas kaip ženklas, kaip simbolis, jog būtent šiose besivystančiose rinkose pradeda suktis naujas pasaulio ekonomikos, o vėliau ir tarptautinės politikos, variklis. Ekspertai, žurnalistai, politikai vienas už kitą garsiau šiam gana margam sambūriui žadėjo dominavimą net iki 2050 metų. Dar daugiau: kalbos netruko peraugti į politinę visuotinai priimtą aksiomą.

Kai prabėgus vienuolikai metų 2015-aisiais „Goldman Sachs“, tada jau praradęs tikėjimą BRICS šalių šviesia ateitimi, fondą tyliai likvidavo, fanfaros tylėjo. Žlugo dar viena iliuzinė era: viltis, kad Kinija, Rusija, Indija ar Brazilija sugebės nubrėžti „naujojo pasaulio“ matmenis, mirė nė dorai neapsiplunksnavusi.

Dabar atrodo, jog BRICS ateitimi vis dar tiki ar bent bando save tuo įtikinti tik pačios šios šalys. Vis dar naudojamas akronimas kreipia periodiškų minėtų šalių lyderių susitikimų, kuriuose skelbiama apie „naujos pasaulinės tvarkos“ eros pradžią, link. Žinoma, susitikus bandoma viena kita įtikinti, jog to naujojo pasaulio avangarde, be abejo, stovės būtent Kinija, Rusija ar bent Indija. Neseniai, kopijuodamos Vakarų finansinės sistemos modelį, minėtos šalys net įkūrė investicinį banką bei gelbėjimo fondą. Gerai suvokdamos, jog po vieną jos ilgalaikių perspektyvų neturi, šios šalys drąsiai demonstruoja parodomąją vienybę, taip pardavinėdamos mintį, kad jų pasirinktas politinis ir ekonominis modelis turi ateitį.

Vis dėlto šią nebrangią klastotę pasaulis jau seniai perprato: akivaizdu, jog minimas šalis vienija ne tiek galimybės, kiek iššūkiai. Kiekviena iš jų turi gilių struktūrinių lūžių, su kuriais jų politinis elitas nepajėgus susidoroti. Socialinė nelygybė, silpnos institucijos su institucionalizuota korupcine sistema – tai parametrai, kurie nubraukia tvarų ilgalaikį augimą. Tokiose autoritarinėse šalyse kaip Kinija ar Rusija, kur politinis elitas visomis priemonėmis siekia išlaikyti status quo, negalimos jokios jau seniai pribrendusios reformos. Kai šalia vis didesnių iššūkių įvertini ir absoliučiai skirtingus tų šalių nacionalinius interesus, kadrai iš BRICS šalių susitikimų atrodo fantasmagoriškai.

Kita vertus, tokios situacijos gerai parodo vadinamąją graikišką dramą, su kuria susiduria visa eilė „augančių šalių“ arba, kalbant finansistų žodžiais, besivystančių rinkų. Čia galima paminėti ne tik BRICS šalis, bet ir Turkiją, Argentiną, Egiptą, Indoneziją ir visą eilę kitų. Visas jas vienija ne tik kartais tikrai įspūdingi BVP augimo skaičiai, žmogiškųjų ar energetinių išteklių gausa, tačiau ir ta pati sisteminė yda – vidutiniu laikotarpiu jos nesugeba koja kojon žygiuoti su „pavargusiomis“ Vakarų valstybėmis. Nors statistinės formulės ir leistų aiškinti, kad „po X metų mes aplenksime Vakarus“, tačiau atsitrenkus į realybę rodiklių miglos išsisklaido.

Miglos laipsnį galima įvertinti ir skaitine forma – geru senu doleriu, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios tarptautinės tvarkos matu. Jau kiek kalbėta, kad apie „žalią, nieko nevertą popierių“, tačiau jis vėl ir vėl demonstruoja prarają, skiriančią Vakarų civilizaciją nuo visų kitų. Štai netylant kalboms apie naujas galybes, jų pajėgumą įvertinus doleriu vaizdas nebe toks ryškus. Vien per šiuos metus Kinijos juanis dolerio atžvilgiu nuvertėjo 6 proc., Rusijos rublis – daugiau nei penktadaliu, Brazilijos realas – trečdaliu, o Indijos rupija – 13 proc. punktų. Ne kokie rodikliai, jeigu jau kalbame apie šalis, susiruošusias visiems parodyti, kaip „teisingai“ valdyti pasaulį.

Tad kad ir kaip vertintum savas problemas, vis dėlto nėra nieko maloniau, nei suvokti, jog priklausai privilegijuotųjų klubui.

Matas Maldeikis yra Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje.

Be raštiško LRT.lt redakcijos sutikimo draudžiama komentarą perpublikuoti kitose žiniasklaidos priemonėse.