Praėjusią savaitę įvyko nedidelė ekologinė avarija. Dėl neatsargaus elgesio buvo išlieta bačka nefiltruotos statistikos. Greičiausiai ne iš piktos valios. Deja, nelaimė liko nepastebėta ir prasiskverbė į žiniasklaidos vandenis, kuriais laistomi sprendimai dėl imigracijos procedūrų palengvinimo.
Praėjusią savaitę įvyko nedidelė ekologinė avarija. Dėl neatsargaus elgesio buvo išlieta bačka nefiltruotos statistikos. Greičiausiai ne iš piktos valios. Deja, nelaimė liko nepastebėta ir prasiskverbė į žiniasklaidos vandenis, kuriais laistomi sprendimai dėl imigracijos procedūrų palengvinimo.
„Statistika dažnai pasitarnauja panašiai kaip girtam stulpas – kad paremtų, o ne apšviestų“, – yra pasakęs Vinas Scully, sporto komentatorius iš JAV.
Panašiai įvyko ir praėjusią savaitę verslininkų surengtoje diskusijoje „Kokių imigracijos taisyklių šiandien reikia Lietuvai?“, kurios pagrindinis motyvas – Lietuvai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, leiskite paprasčiau įsivežti jų iš užsienio. Degant pernelyg dideliu noru įrodyti savo tiesą metamas šiurpą keliantis skaičius. Deja, šiurpiai netikslus.
„Bent jau oficialiais duomenimis iš Darbo biržos, sausio–gegužės mėnesiais 375 profesijose buvo jaučiamas 12 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas Paulius Vertelka.
Diskusijoje buvo kalbama daugiausia apie aukštos kvalifikacijos darbininkus – informacinių technologijų specialistus arba sudėtingų gamybos linijų operatorius. Turint galvoje jų darbo užmokestį ir tai, kad jų trūko dvylikos tūkstančių, reikėtų rimtai sunerimti: Lietuva praranda didžiulį kiekį nesumokamų mokesčių ir paslaugų sektoriuje nesukurtų darbo vietų.
Tačiau P. Vertelka, pateikdamas Darbo biržos statistiką, į dvylika tūkstančių trūkstamų darbuotojų įskaičiavo visus – nuo logopedų iki naktinio klubo šokėjų.
„Sveiki, aš Milda, esu aukštos kvalifikacijos naktinio klubo šokėja ir ieškau darbo Vilniuje. Žiūrėkite man į akis“, – jokia Milda niekada nesakė jokiam Darbo biržos darbuotojui.
42 naktinių klubų šokėjų trūkumas statistikoje atsirado dėl to, kad, naktiniams klubams Darbo biržoje paskelbus apie paklausą, neužsiregistravo nė vienas žmogus, ieškantis tokio darbo. Dėl tos pačios priežasties atsirado ir 888 rinkimų komisijų narių trūkumas, kuris taip pat įtrauktas į anuos trūkstamus dvylika tūkstančių.
Taip, Darbo biržos duomenys rodo, kad įvairaus tipo programuotojų ir duomenų bazių specialistų tikrai trūko: darbuotojų paklausa viršijo pasiūlą 363 pozicijomis. Trūko ir kelių šimtų technologų, mechanikų ar inžinierių. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo problema yra akivaizdi ir jos niekas nesistengia ginčyti, tačiau iki „Investuok Lietuvoje“ specialisto afišuojamo masto – labai toli.
Be to, žvelgdami į statistiką verslininkai ir verslo skatintojai pražiūri tai, kas jiems nėra aktualu. Tais pačiais Darbo biržos duomenimis, gydytojų Lietuvoje trūko 340 – beveik tiek pat, kiek informacinių technologijų specialistų.
Kas dar įeina į tuos dvylika tūkstančių? Daugiau nei 6 tūkst. iš „trūkstamų aukštos kvalifikacijos darbuotojų“ sudaro vadybininkai, paslaugų konsultantai, apklausų atlikėjai, socialinio darbuotojo padėjėjai ir pan. Ar jų Lietuvoje – realioje, o ne statistinėje – trūksta?
Šitaip į viešas diskusijas praslysta šimtai skaičių, kuriuos, siekdami įrodyti savo tiesą, bruka kas netingi. Rizikuoti apsieiti be statistikos sprendžiant visuomenei svarbius klausimus nevertėtų, tačiau ja naudotis reikėtų blaiviai.
