Nuomonės

2018.08.23 16:00

R. Terleckas. D. Kepenis gydo S. Skvernelį

2018.08.23 16:00

Taip jau sutapo, kad antradienį per kelias valandas susidūriau su trimis skirtingais požiūriais į procesus, vykstančius Lietuvoje. Važiuodamas į darbą per LRT RADIJĄ klausiausi interviu su premjeru Sauliumi Skverneliu, o vėliau skaičiau Rimvydo Valatkos pastabas, kad „valstiečius“ pražudys jų arogancija, taip pat Andriaus Tapino kontrargumentus, jog bestuburė opozicija bent jau šiuo metu nekelia jokios grėsmės „valstiečiams“.

Iš R. Valatkos komentaro sužinojęs apie Seimo nario Dainiaus Kepenio vizijas, kaip gerinti lietuvių sveikatą, iš pradžių pagalvojau, kad autorius perlenkė lazdą ir jo plunksną ėmė vedžioti fantazijos ranka. Klydau. Draugas D. Kepenis tikrai rengia Sveikatos stiprinimo politikos gaires. Dalį jų galima rasti interneto portale 15min.lt.

Man tai primena istoriją, kai šviesaus atminimo Vladas Šakalys, už antisovietinę veiklą vėl atsidūręs lageryje, nusprendė apsimesti psichiškai nesveiku ir lagerį iškeisti į psichiatrijos ligoninę. Planas pavyko: beveik metus jo barako gultą pakeitė ligoninės lova, o vėliau dar pusmetį turėjo įrodinėti, kad yra sveikas, nes aktorystės meną buvo įvaldęs profesionaliai.

Jei neklystu, V. Šakalys apsimetė sergantis šachmatine šizofrenija ir gydytojams išsamiai dėliojo scenarijų, ką daryti, kad visame pasaulyje laimėtų komunizmas. Tiesiog reikia apjuosti Žemės rutulį celofano plėvele, tuomet ant jos sienelių susikaupęs kondensatas kaip lietaus lašai iškris Sacharos dykumoje, o žemės ten derlingos: darbo liaudis ars, akės ir pjaus. Visi bus sotūs ir laimingi, todėl komunizmas nugalės. Joks sovietų gydytojas nedrįso ginčytis su tokia kilnia aiškiaregyste. Kiek pamenu, vienas šachmatinės šizofrenijos požymių yra tai, kad siekiama aiškaus ir logiško tikslo, o priemonės pasitelkiamos beprotiškos.

Skaitau D. Kepenio vizijas apie privalomas mankštos valandas, apie privalomus sveikatos pasus, apie alternatyvios medicinos įteisinimą ir vis prisimenu V. Šakalį – niekaip negaliu nuspręsti, kuris jų geresnis aktorius. Neramu dėl to, kad vienam fantazijų polėkis padėjo pabėgti nuo lagerio rutinos, o už kito svaigulį reikės mokėti mums visiems. To nuoširdžiai baiminuosi, nes A. Tapinas yra visiškai teisus sakydamas, kad į valdžią netyčia patekę naujokai jau apsiprato su ja, nemato stiprios opozicijos, todėl gali svaigti kiek nori ir celofanu ne tik Žemės rutulį, bet ir kiekvieno piliečio galvą apsukti.

Šiame kontekste nenuramina net premjero Sauliaus Skvernelio racionalumas. Jis gerai žino, kad rinkėjams svarbūs duona ir žaidimai. Žaidimų turi, davė, duoda ir duos, ypač kai šalia tupinėja kepeniai, o štai duonos kainų didėjimas verčia raukti kaktą. Nepaisydami garsiai ištrimituotų reformų, skaitome, kad netrukus brangs šildymas, mėsa, kad brangsta biokuras.

Kaip tokiu atveju elgiasi protingi politikai? Jie tiesiog suranda visų bėdų kaltininką ir atiduoda minios teismui. Premjeras kaip taikinį pasirinko didžiuosius prekybos centrus. Protingas sprendimas, dar būtų galima ir bankus papurtyti, ir draudikus pakedenti, juk jie daugumai tikrai nepatinka. Profesionaliai sudėliojus komunikaciją atrodys, kad duoną ir žaidimus garantuoja dabartinė valdžia. Tačiau jei šildymas ir malkos tikrai brangs, dauguma rinkėjų nusivils. Gal todėl premjeras palaimino leidimą kirsti daugiau miškų? Net jei „valstiečiai“ ant malkų nesuklups, politinis ruduo žada būti karštas, nes Seime iš tikrųjų daugiau arogancijos, ir vyriausybės „profesionalai“ paskui ją nebespėja.

Ramūno Terlecko komentaras skambėjo per LRT radiją.