Nuomonės

2018.08.17 11:43

R. Sotvarė-Šemetienė. Klastingasis skurdo rodiklis

2018.08.17 11:43

Yra nemažai dalykų, kurių politikai laukia su nerimu. Tai – reitingai, infliacijos skaičiai ar nedarbo lygis, tarptautinio konkurencingumo duomenys ar korupcijos suvokimo indeksas. Šioje pabaigos neturinčioje siaubo liniuotėje pirmuoju smuiku groja kasmet skelbiamas santykinio skurdo rodiklis. Net viena jo padala į viršų sukelia valdantiesiems nervinį tiką, o ką jau bekalbėti apie visą tikrą procentą, kaip atsitiko šią savaitę.

Premjeras Saulius Skvernelis pademonstravo žanro klasiką. Pareiškė, kad dėl to, jog skurdo lygis Lietuvoje augo, kaltas ne jis ir ne valdantieji, o ankstesnės vyriausybės. Tačiau dabar netrukus viskas bus kitaip, nes yra sprendimai, kurie viską pakeis. Realiai didės gyvenimo kokybė ir seniems, ir mažiems, ir vidurinei klasei.

Lyg būtų nusirašęs tekstą nuo ankstesnių premjerų, kurie taip pat transliuodavo šiuos alergiją keliančius pareiškimus apie praeities blogybes ir šviesų rytojų.

Fantazijos stygius? O gal paprastumas? Bet, tiesą sakant, tai šį kartą nėra taip svarbu. Mat šis nervus politikams ėdantis skaičius iš viso nieko nepasako apie skurdą, jo didėjimą ar mažėjimą. Taip, jis vadinamas santykinio skurdo rodikliu. Tačiau kartu su pavadinimu informacija apie skurdą ir pasibaigia. Nes šis skaičius yra apie pajamų skirtumus. ir nieko daugiau.

Kai jis didėja, tai reiškia, kad grupė piliečių išsiveržė į priekį – uždirbo daugiau, o kiti paskui juos nespėjo. Jeigu mažėja – tai reiškia, kad bėgusieji ekonominės trasos gale padidino greitį ir sumažino atotrūkį nuo lyderių.

Gali būti taip, jog santykinis skurdas statistiškai mažėja, tačiau realus skurdo lygis yra didesnis arba iš viso visi gyvena skurde. Įsivaizduokime, kad iš Lietuvos urmu pasitraukė didžiausios daugiausia mokančios bendrovės arba dėl kažkokių priežasčių staiga sumažino atlyginimus. Nelaimingų ir skurde atsidūrusių žmonių būtų daugiau, tačiau santykinis skurdo rodiklis sumažėtų.

Įmanomas ir atvirkštinis scenarijus. Jeigu nutiktų taip, kad visi iki vieno valstybėje staiga praturtėtų ir pradėtų gyventi, kaip sakė premjeras, oriai, tačiau dalis patirtų labai didelį proveržį dėl naujų idėjų ir verslo sėkmės, santykinio skurdo skaičius didėtų. Nes jis yra ne apie skurdą.

Bet tai nereiškia, kad apie didėjantį skurdą ir kaltuosius, kurie buvo valdžioje anksčiau, prabilęs premjeras gali nusiraminti. Šis skaičius yra apie didėjančius pajamų skirtumus. Kai kas tai vadina pajamų nelygybe. Arba kaip tik apie tai, ką panaikinti pažadėjo dabar valdžios galias turintys politikai.

Nėra vienos nuomonės, kokie pajamų skirtumai yra normalu, o kada jau prasideda neteisybė, išnaudojimas ar socialinės politikos nebuvimas.

Kraštutiniai liberalai sakytų, jog rinka susitvarko pati ir kiekvienas gauna tiek, kiek sugeba. Kiečiausi socialdemokratai ar socialistai gėriu laikytų, jeigu visi gautų po lygiai, nesvarbu, kiek sugeba ir kiek daug dirbo.

Valdžios siekianti partija ar ją turinti valdančioji dauguma praneša, kaip ji supranta šį reikalą ir deklaruoja tikslus.

Šią savaitę sužinojome, kad „valstiečių“ pažadas mažinti pajamų nelygybę ar turtinius skirtumus kol kas tėra pažadas. Gyvenimas šalyje važiuoja kita kryptimi.

Premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad mokesčių reforma vadinami mokesčių pakeitimai bei didėjančios socialinės išmokos pakeis situaciją. Ir kitais metais turėsime visai kitokius rodiklius.

Taip gali būti. Priimami sprendimai leidžia manyti, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės ir net vidutiniokai turės daugiau. Ir realus, ir santykinis skurdas dėl to gali sumažėti.

Tačiau gali būti ir priešingai. Jeigu tuo pat metu turtingiausiems seksis dar geriau, santykinis skurdas bus didesnis, nepaisant didesnės socialinės paramos ir galbūt šiek tiek mažesnės darbo mokesčių naštos.

Infliacija gali suvalgyti šias viltis ir net didėjant pajamoms padidinti realų skurdą. Perdėtas reguliavimas ir biurokratizmas užmuša bet kokią iniciatyvą ir stumia žmogų į valstybės išmaldos prašytojų gretas.

Tik po metų paaiškės, ar premjero prognozė buvo teisinga.

Jau šiandien politikams vertėtų išmokti, kad statistika nėra kvailių reikalas. Teisinga jos duomenų interpretacija – svarbus politinis veiksnys ir patarėjas priimant sprendimus.

Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.