Nuomonės

2018.08.01 14:30

M. Drunga. Kas geriausiai pataria Amerikos prezidentui?

2018.08.01 14:30

Prieš porą dienų dienraščio „New York Times“ leidėjas ir redaktoriai paskelbė vedamąjį straipsnį, pavadintą „Kai D. Trumpas kalba, pasaulis suklūsta. Bet ar to reikia?“

Straipsniui duota paantraštė „Valstybės sekretorius Mike`as Pompeo paliko abejonių, ar prezidento pasisakymai atspindi tikrąją užsienio politiką“.

Toliau „New York Times“ viršininkai straipsnyje rašo, kad „pasaulis laiko Amerikos prezidentą jos užsienio politikos autoritetu ir kad jo žodis čia lemiamas, argi ne?“

„Tačiau neskubėkime. Pagal šiems Baltiesiems rūmams būdingą praktiką, tai, kas atrodo kaip prezidento D. Trumpo išdėstyta užsienio politika, nebūtinai tokia yra. Tokią išvadą perša Valstybės sekretoriaus M. Pompeo liudijimas Senato užsienio reikalų komitete liepos 25-ąją.

Priminsime, kad D. Trumpas pakartotinai išreiškė abejones dėl Maskvos kišimosi į Amerikos rinkimus,  nesiėmė priemonių tokiam kišimuisi užkirsti kelią ateityje, davė suprasti, kad Krymas turėtų priklausyti Rusijai, sumenkino NATO ir įsiteikė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Tačiau M. Pompeo senatoriams atšovė, kad D. Trumpas „labai gerai įsisąmoninęs“ Rusijos keliamus iššūkius, įskaitant jos kišimąsi į Amerikos rinkimus“.

Valstybės sekretorius taipgi aiškiai pabrėžė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos prieštarauja neteisėtai Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai ir kad jos laiko NATO „nepakeičiamu Amerikos nacionalinio saugumo stulpu“.

Aukšto rango Rusijos pareigūnas teigė, jog per savo susitikimą Helsinkyje D. Trumpas ir V. Putinas kalbėjęsi apie galimą referendumą rytinės Ukrainos ateičiai nustatyti. Tačiau vėliau JAV Nacionalinės Saugumo Tarybos atstovas tokį referendumą atmetė kaip „neturintį jokio legitimumo“.

Net ir iš pirmo žvilgsnio aiškūs ir tiesūs veiksmai tokiais gali nebūti“, – tęsė „New York Times“ viršininkai.

Ir toliau teigė taip: „Neseniai D. Trumpo vyriausybė pritarė griežtesnėms sankcijoms prieš Rusiją, tačiau tik po to, kai Kongresas privertė vyriausybę tai padaryti. Ji taip pat išvijo 60 rusų diplomatų ir uždarė Rusijos konsulatą Sietlo mieste.“

„D. Trumpas pasmerkė menamus Rusijos suorganizuotus išpuolius Didžiosios Britanijos teritorijoje, tačiau vilkino sankcijų už tai paskelbimą ir dėl to sulaukė Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininko, respublikono kaip jis pats, pylos.

JAV gynybos ministerija praėjusią savaitę paskelbė Ukrainai skirsianti 200 milijonų dolerių saugumo bendradarbiavimo reikalams. Tačiau Senate ministras M. Pompeo išsisuko iš klausimo, ar bus tęsiamos su Ukraina susijusios sankcijos Maskvai.

Šiek tiek viltinga tik tai, kad M. Pompeo, gynybos ministras Jimas Mattisas, kiti aukšto rango vyriausybės pareigūnai ir kai kurie Kongreso nariai stengiasi nuraminti sąjungininkus ir pakreipti Jungtines Valstijas stabilesnės užsienio politikos link.

Liepos 25 d. pats D. Trumpas truputį atsitraukė nuo savo inicijuoto prekybos karo su Europos Sąjunga, kai jis sutarė su Jean-Claude`u Junckeriu, Europos Komisijos prezidentu, dėl žingsnių sumažinti kai kuriuos tarifus ir kitus barjerus prekybai.

Vis dėlto ką M. Pompeo – ar bet kuris pareigūnas – betvirtintų, D. Trumpui jau nuo seno būdinga tendencija jų patvirtinimus – ar net savo paties pareiškimus – nelauktai pakirsti ūmai išsišokančia elektronine žinute.

Taip jis lengvai galėtų niekais paversti paliaubas dėl prekybos.

Tai, kad ir pati vyriausybė už D. Trumpo ribų dažnai atrodo nesusiderinusi, padėtį tik blogina. Pasak portalo „Politico“, M. Pompeo ir J. Mattisas yra vyriausybės viduje skundęsi, kad nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas sprendimus užsienio politikos klausimais priima ne kolegialiai ir į bendrus posėdžius nekviečia nei M. Pompeo, nei J. Mattiso.

Bet kai paties D. Trumpo žodžiai pakartotinai atsiriboja nuo to, kas laikoma esant oficialia politika, tai kelia sumaištį ir paskerta pasitikėjimą tokiais pareigūnais kaip M. Pompeo, kurie siekia prezidentą apginti.

Per 2016 m. rinkimų kampaniją D. Trumpas nepaliko jokių abejonių, kad užsienio politikos klausimais jis pats konsultuoja save.

Kaip sakė pirmasis jo valstybės sekretorius Rexas Tillersonas po to, kai D. Trumpas palankiai atsiliepė apie neonacius, dalyvavusius Šarlotvilio miesto Virdžinijoje eitynėse, „prezidentas kalba už save“.

M. Pompeo po ilgokų išsisukinėjimų pagaliau senatoriams prisipažino, kad „prezidentas nustato kryptį“ ir „jo pareiškimai įkūnija faktiškąją politiką“.

Štai dėl ko daugelis žmonių ir krūpčioja, kai D. Trumpas prieina prie mikrofono ar griebiasi išmaniojo telefono“, – baigė savo redakcinį straipsnį dienraščio „New York Times“ redaktoriai ir leidėjas.

Prieš tai jie dar nurodė į ankstesnį jo pokalbį su televizijos stotimi „MSNBC“, per kurį, klausiamas, su kuo jis dažniausiai kalbasi užsienio politikos temomis, D. Trumpas atsakė: „Kalbuosi su savimi, nes, pirmiausia, turiu labai gerus smegenis ir esu daug ką pasakęs. Žinau, ką darau, klausausi daugelio žmonių ir kalbu su daugeliu žmonių, tačiau pagrindinis mano konsultantas esu aš pats, nes tiems dalykams turiu labai gerą instinktą.“

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.