Nuomonės

2018.07.31 10:55

V. Keršanskas. Savivaldybių (ne)atsparumas hibridinėms įtakoms

2018.07.31 10:55

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje nuskambėjo net kelios žinutės, dar kartą parodančios platų Rusijos įtakos užsienio valstybėse instrumentų arsenalą, kuris taip pat yra naudojamas ir Lietuvoje.

Kalbu tiek apie rusiškos įmonės „Yandex. Taxi“ atėjimą į Vilniaus pavežėjimo paslaugų sektorių, tiek ir apie Plungės bei Skuodo rajonų savivaldybių dalyvavimą bendradarbiavimo projektuose su Rusijos miestais, kurie dažnai būna panaudojami propagandiniais tikslais. Nepaisant to, kad ypač nuo Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios dėmesys hibridinėms Rusijos įtakoms yra išaugęs ir jo sulaikymas yra vienas svarbiausių nacionalinio saugumo stiprinimo uždavinių, vietos lygmenyje supratimo apie keliamas grėsmes vis dar yra per mažai.

Nacionalinio lygmens institucijos, tokios kaip Krašto apsaugos ar Užsienio reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, Vyriausybės kanceliarijoje veikiantis Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuras, turi deramą supratimą apie galimas Rusijos įtakas, o jų ekspertizė yra pripažįstama bei gerbiama euroatlantinių partnerių.

Galima suprasti, kad savivaldos lygmens institucijoms išorės įtakų sulaikymas tikrai nėra tarp pagrindinių jų veiklų, o ir kompetencijų. Tačiau tai neatleidžia jų nuo atsakomybės rimtai pažiūrėti į bet kokius kontaktus su Rusija ar Baltarusija, kurių priešiškos įtakos metodai ir keliami iššūkiai yra aprašyti kiekvienoje Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento viešai kasmet skelbiamoje „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“ ataskaitoje.

Juo labiau, kad po ankstesniais metais nuskambėjusių atvejų, kai savivaldos bendradarbiavimo lygmenyje Lietuvos vaikai buvo vežami į ekskursijas Rusijoje, kur aplankydavo vadinamojo „Didžiojo tėvynės karo“ didvyrių memorialus ar bendraudavo su Vladimirą Putiną remiančių baikerių „Naktiniai vilkai“ atstovais, Užsienio reikalų ministerija sugriežtino rekomendacijas dėl bendradarbiavimo su Rusija. Kuriose aiškiai konstatuojama, kad iš pirmo žvilgsnio „nekalti“ kultūriniai ar sporto renginiai gali kelti grėsmę. Todėl savivaldybių atstovų paaiškinimai, kad tokie bendradarbiavimo formatai yra įprastiniai ir neturi politinės potekstės, ar net pripažinimas, kad su rekomendacijomis jie nėra susipažinę, yra sunkiai suprantamas.

Ir, akivaizdu, kad tai nėra vien „mažųjų“ savivaldybių problema. Ukrainietės režisierės Larysos Artiuginos „Facebook“ paskyroje aprašyti įspūdžiai iš birželio pradžioje Vingio parke įvykusios Rusijos dienos šventės puikiai iliustravo jos dalyvių nuotaikas: užrašai ir skanduotės „Putinas – mūsų prezidentas“ bei panieka jai, laikančiai plakatą dėl Rusijoje kalinamo režisieriaus Olego Sentstovo paleidimo. Šį renginį, kaip ir jame dalyvavusį pernai okupuotame Kryme koncertų turą surengusį Olegą Pogudiną, parėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Tuo tarpu dėl galimos „Yandex. Taxi“ grėsmės vilniečių duomenų saugumui ji į Valstybės saugumo departamentą kreipėsi tik po taksi tinklo paleidimo praėjusį ketvirtadienį.

Tokie pavyzdžiai dar kartą išryškina du dalykus. Pirma, kad Rusijos hibridinės įtakos apima labai platų spektrą ir nebūtinai visos jos pasireiškia agresyviu veikimu. „Švelniosios galios“ instrumentai – veikimas per kultūrą, sportą, jaunimo mainus – taip pat yra reikšmingi, siekiant formuoti ar keisti visuomenės nuostatas. Antra, vietos savivaldos lygmeniu pasirengimas nepakliūti į tokių įtakų pinkles vis dar yra gana žemas, nepriklausomai nuo savivaldybės dydžio.

Tiek analitikai, tiek praktikai, dirbantys su hibridinių įtakų sulaikymu, bendrai sutaria, kad pagrindinis atsakas yra valstybės ir visuomenės atsparumo šioms grėsmėms didinimas. Savivaldybėse dirbančių politikų ir administracinio aparato supratimas apie hibridines įtakas turi būti pakeltas į naują lygmenį. Nors tai jau yra daroma ir šiuo metu, akivaizdu, kad pastangų reikia daugiau ir jos neturi būti vienos krypties, t. y. ne tik nacionalinėms institucijoms turėtų rūpėti savivaldybių pasirengimas, bet ir jos pačios turi norėti geriau apsaugoti savo gyventojus ir tuo pačiu prisidėti prie valstybės atsparumo stiprinimo.

Vytauto Keršansko komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi