Pats vidurvasaris. Karšta ir tvanku. Šiaurės platumų žmonės tokiu metu turėtų ilsėtis, o ne kalbėti. Tai pasakytina ne tik apie paprastus mirtinguosius, bet ir tuos, kuriuos iš įpročio vadiname politikais. Nors dauguma jų tokiais nėra ir netgi neturi galimybių tapti.
Prieš porą dienų Maskva paskleidė žinią, kad Rusija iškėlė bylas Sausio 13-osios žudynių bylą tiriantiems Lietuvos prokurorams ir teisėjams. Nieko kvailiau net Putino propaganda per karščius turbūt negalėjo sugalvoti.
Iš tokio paiko sprendimo galima tik smagiai pasišaipyti. Arba tiesiog nutylėti, nes ginčas su kvailybe yra iš principo neproduktyvus ir naudingas tik kvailybei plačiau pasėti.
Tačiau kvailą iki kaulo smegenų Rusijos Tardymo komiteto sprendimą rimtai komentavo krūva mūsų politikų.
„Panašu, kad tai yra desperatiškas bandymas bet kokiomis išgalėmis paneigti Sausio 13-osios įvykius ir sumenkinti tai, kas atsitiko“, – komentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
Į tai taikliai sureagavo konservatorė R. Juknevičienė. Ji priminė valstiečių teologei, kad sovietų okupantų surengtų Sausio 13-osios žudynių ir bandymo dar kartą okupuoti Lietuvą įvardinimas „Sausio 13-osios įvykiais“ įskiepytas tos pačios Kremliaus propagandos.
Kažin ar A. Širinskienė sąmoningai norėjo sumenkinti Sausio 13-osios įvykius. Galimas daiktas, taip žudynes vadina dauguma jos aplinkos valstiečių. Būdama nepatyrusi politikė, A. Širinskienė tiesiog pasimovė ant Kremliaus propagandos pakišto kalbinio štampo.
Kremliaus propaganda tokių štampų štampuoja tuzinais. Sovietų armijos invazija į Čekoslovakiją prieš 50 metų taip pat aptakiai buvo vadinama „Čekoslovakijos įvykiais“.
Rusijos armijos įsiveržimas į Krymą, jo okupacija ir Rusijos armijos tankų maršai Donecko ir Luhansko srityse vadinami „Ukrainos krize“ arba „Ukrainos konfliktu“, ir viso pasaulio žurnalistai bei politikai, įskaitant mūsiškius, netgi tuos, kurie yra mafinio Putino režimo kritikai, kaip papūgėlės kartoja Kremliaus propagandos štampus.
Kodėl pasimauname ant rusiškos propagandos kabliuko, kuris net be jokio masalo?
Panašu, kad tampame vis labiau nejautrūs kalbai. Tai paradoksalu, nes nėra kitos valstybės, kurioje būtų tiek daug oficialių kalbos generolų, kaip Lietuvoje. Nepaisant to, viršų imant kalbos generolams su tautininkišku pamušalu, kalbinis nejautrumas šalyje didėja geometrine progresija.
Net LRT „Panoramos“ žurnalistai su palaima veide jau skelbia apie perrašytą regbio istoriją. Kasdien bent 16 antraščių portaluose varo į neviltį žiniomis apie tai, kad tas ar kitas veikėjas „tragiškai žuvo“, nors bet kuri žmogaus žūtis jau yra tragedija.
Kuo daugiau kalbos generolų, tuo kvailesnė – nejautri ir tiesiog buka – darosi mūsų kasdienė kalba.
Vakar skaitėme, kad „sugedus Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėms sistemoms, gyventojai ir įmonės antradienį laikinai negali jomis naudotis ir kad tai pirmas kartas šiais metais, kai VMI sistemos neveikia“.
Čia rimtai? Tai, kad VMI sistemos neveikia, turime priimti kaip laimėjimą? Tačiau kiek žmonių tai dar rėžia ausį? Kiek iš jūsų dar pagauna kalbinį antraščių bukumą?
„Gydytojas įspėja: skrydžio metu gali plyšti ausies būgnelis. Atostogausiančius Pietų Europoje ragina sunerimti: trečiadienį nepakils šimtai „Ryanair“ lėktuvų. Atskleisti niekam nežinomi faktai apie TV vedėją Ugnę Galadauskaitę. Poilsiautojai apgulė Palangą: iš minios išsiskyrė Vytenis Pauliukaitis.“
Gal nuskambės neįtikėtinai, bet neskubėkite piktintis – mūsų kalbinis nejautrumas, kaip ir panieka protui ir išsilavinimui, yra geresnis kanalas Kremliaus propagandai siekti pokyčių lietuvių pilkosiose smegenėlėse nei visi Rusijos propagandiniai telekanai kartu sudėjus.
Ką daryti?
Vietoj atsakymo į klausimą, kuris taip pat iki kaulų smegenų rytietiškas, įsiklausykite į prancūzų teatro kritikės žodžius apie Avinjono festivalyje parodytą O. Koršunovo spektaklį „Tartiufas“: „Tartiufų pilna visur, visose šeimose, įmonėse, valstybėse, Kultūros ministerijose ir net Avinjojo gatvėse. Tartiufams šypsosi sėkmė. Jie valdo pasaulį kaip startuolį ir veikia abejingai. Ir tai atskleidžia visą mūsų bejėgiškumą.“
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
