Nuomonės

2018.07.23 09:45

R. Miliūtė. „Einamieji klausimai“ ir kiti VRK būdai paslėpti informaciją

2018.07.23 09:45

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įstatymas sako, kad vienas iš principų, kuriuo savo veiklą grindžia ši demokratiškus rinkimus užtikrinanti institucija, yra viešumas. Ir iš tiesų komisijos darbotvarkė skelbiama, posėdžiai yra vieši, juos galima stebėti internetu. Bet maždaug čia viešumas ir baigiasi. Sulig formaliais reikalavimais.

Nes realybėje daugiau kaip pusė klausimų darbotvarkėje įvardyti kaip „einamieji klausimai“ arba „kiti klausimai“. Tokių klausimų dokumentai nėra skelbiami viešai iš viso. Turėdamas kantrybės ir laiko, gali imti vaizdo įrašus ir žiūrėti, kas tuose „kituose klausimuose“ padėta. Taip ir pavyko rasti, kad kartą, dar praėjusios kadencijos komisijoje, iš „einamųjų klausimų“ bandė iškristi garsusis tyrimas dėl serialo, kuriame šiemet jau rasta paslėptos politinės reklamos. Bet kantrybė, net ir turint marias laiko, nebūtinai padeda. Nes klausimą komisijos ir posėdžio pirmininkė gali pristatyti maždaug taip: vienas Seimo narys kreipėsi dėl vienos partijos didelio kiekio reklamos interneto portaluose.

Nepažįstu žmogaus, kuris iš tokio klausimo pristatymo galėtų kiek tiksliau nutuokti, kokiam Seimo nariui užteko iniciatyvos pasiūlyti komisijai išnagrinėti visus interneto portalus, ar ten kartais nėra neteisėtos reklamos. Kaip žmogus, stebėjęs visus naujosios sudėties komisijos posėdžius, galiu patikinti: tokie klausimų pristatymai neatrodo kaip atsitiktinis nesusipratimas. Klausimai kiekviename posėdyje pristatomi praleidžiant pavardes ir pavadinimus, kitus dalykus, kurie padėtų nustatyti tyrimo objektą ar iniciatyvos autorių.

Vienas šį kartą konkrečiai su komisijos darbo viešumu susijęs klausimas, darbotvarkėje įrašytas prie einamųjų, posėdyje nuskambėjo lygiai taip: gautas kreipimasis, „esam aptarę, vienąkart reikia išsiaiškinti, kaip keliauja išvados“.

Taip, komisijos nariai savo uždaroje sistemoje gali matyti, kieno yra skundas, – jei jis toje sistemoje įdėtas. Taip, žurnalistai iš savų šaltinių gali sužinoti, kad šis konkretus skundas – kodėl ir kaip išvados projektas dėl „Naisių vasaros“ serialo tapo viešas – yra Agnės Širinskienės. Bet viešai visi šie dalykai nėra skelbiami, kad ir ką apie viešumą bekalbėtų specialusis VRK įstatymas.

Komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė priešpaskutiniame posėdyje kalbėjo, kad vieną kartą su tuo nutekinimu „reikia padėti tašką ir išsiaiškinti, kur tos problemos“. Jos kolegė Olga Kilkinova svarstė, kad reikėtų perduoti klausimą dėl projektų viešinimo specialiosioms tarnybos, nes ji čia matanti nusikaltimo sudėtį, kai „neteisėtai naudojamasi informacija“.

Tik paklausykit. Neteisėtai naudojamasi informacija visuomenei žinoti, ką nusprendė VRK darbo grupė. Kad būtų aiškiau, įsivaizduokite, jog neteisėtu laikomas įstatymų projektų paskelbimas, kas dabar daroma su kiekvienu svarstymui registruotu projektu, kad visi norintys galėtų jį perskaityti, aptarti ir pasakyti savo nuomonę. Galbūt reikėtų sakyti – kol kas dar daroma, nes iš vieno demokratijos garantų sklinda siūlymai riboti tokią informaciją ir leisti skelbti ją tiktai po to, kai projektas tampa priimtas.

VRK dar skamba ir kitokie balsai – gal kaip tik reikia ne tirti, kas paviešina sprendimų projektus, bet privalomai patiems juos skelbti. Balsai, kurie klausia, kokiu pagrindu išeitų kreiptis į specialiąsias tarnybas, jeigu VRK dokumentai nėra laikomi nei riboto, nei slapto naudojimo. Balsai, kurie sako, kad darbo grupės užduotis turi skambėti ne „tirti nutekinimą“, bet reglamentuoti dokumentų pateikimo visuomenei tvarką. Galbūt ir vėl turėčiau sakyti – kol kas dar skamba.

O jei paklaustumėte: „Mieloji, kaip vis dėlto tiksliai suformuluotas nutarimas, su kuo – nutekinimu dėl Naisių ar viešinimo reglamentu, dirbs ši darbo grupė“, atsakymo jums neturiu. Nes jis paslėptas darbotvarkės eilutėje „einamieji klausimai“. Dokumentai dėl tokių, kaip jau minėjau pradžioje, nei prieš VRK posėdžius, nei po jų tiesiog neskelbiami.

Ritos Miliūtės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.