Nuomonės

2018.07.14 13:54

M. Drunga. Kas Vakarams pavojingesnis – V. Putinas ar D. Trumpas?

2018.07.14 13:54

Šįkart apie jau pasibaigusią, bet labai reikšmingą NATO viršūnių konferenciją.

Jos išvakarėse Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ rašė, kad „svarbios dienos laukia visų tų, kurie susirūpinę dėl Vakarų ateities“.

„Jų tikrai nenuramino Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, kai prieš išskrisdamas į Europą jis pareiškė, jog kelionės pabaigoje numatytas jo susitikimas su Rusijos prezidentu bus vieni juokai.

Iš to galima padaryti išvadą, kad D. Trumpui Kremlius artimesnis už Amerikos Vakarų sąjungininkus“, – rašė Lenkijos sostinės laikraštis.

Lygindamas Rusijos ir Amerikos prezidentus, dienraštis „Boston Globe“ aiškino, jog „kaip ir V. Putinas, D. Trumpas neturi vertybių, tačiau kitaip nei Putinas, jis visai nesuvokia, ką daro“.

„O nesiliaudamas puldinėjęs Amerikos draugus, D. Trumpas talkina Putino tikslui pakirsti Vakarų demokratijas ir sugriauti jų aljansus.

Savo didžiausią priešiškumą jis nukreipia į Vokietiją, tą stabilios Europos sukimosi ir svorio centrą, ir į sumanią moterį, kuri vadovauja Berlyno vyriausybei.  

D. Trumpas grasina iš Vokietijos išvesti amerikiečių pajėgas. Jis klaidingai  pateikia nusikalstamumo statistiką Vokietijoje ir tyčiojasi iš tos šalies imigracijos politikos.

Jis skelbia, kad Angela Merkel yra susilpnėjusi, o jo įžiebtas prekybos karas tolesniu taikiniu galėtų pasirinkti būtent automobilių pramonę. Visa tai tarnauja Putino didžiajam planui Europą ir Ameriką suskaldyti“, – darė išvadą Bostono laikraštis.

„D. Trumpas sako, kad „Vokietija yra Rusijos pavergta“. Tokiu pavadinimu amerikiečių žurnalas „New Republic“ paskelbė išsamų savo apžvalgininko Jeeto Heero straipsnį. Jame šis rašo, kad susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu D. Trumpas visus susirinkusius šokiravo pareikšdamas, kad „Vokietiją totaliai kontroliuoja Rusija“.

Amerikos prezidento pyktį sukėlė tai, kad Vokietija trečdalį savo gamtinių dujų gauna iš Rusijos.

„Kaip galima veikti kartu, jei šalis gauna savo energiją iš tokios personos ar iš tokios grupės, nuo kurios nori būti apsaugota?“ – klausė D. Trumpas. Nors jo išpuolis prieš vokiečius tai mačiusius sutrikdė, šis atvejis ne pirmas toks.

Spaudžiamas dėl jam primetamų netinkamų ryšių su Rusijos valdžia, D. Trumpas atsikerta, kaltindamas kitus dėl tokių pat ryšių. Pavyzdžiui, garsiame apsižodžiavime su Hillary Clinton 2016 m. jis atsuko į ją „Putino marionetės“ motyvą sakydamas: „Aš jokia marionetė, jokia marionetė, ta marionetė esate jūs.“  

Šios jo pastabos visai atitinka jau jam įpročiu tapusį Amerikos sąjungininkų puldinėjimą, pasireiškusį ir prieš grupės G7 viršūnių susitikimą, ir po jo.

Ir nors tiesa, kad Vokietijos priklausomumas nuo rusiškų dujų yra sena problema, D. Trumpui kelti šią problemą viešame forume tik tam, kad Vokietiją sugėdintų, kvepia oportunizmu.

Be to, kaip pažymėjo žurnalo „Atlantic“ redaktorius Davidas Frumas, „prezidentas D. Trumpas pavojingai nesuprato (ar atsisakė suprasti) su saugumu susijusias abejones, kurias kelia „Nord Stream“ dujotiekis, tiesiogiai jungiantis Vokietiją su Rusija per Baltijos jūrą“.

„Esmė čia ne ta, kaip kalbėjo D. Trumpas, kad dujotiekis daro Vokietiją priklausomą nuo Rusijos dujų. Iš tiesų Rusija dar labiau priklauso nuo Vokietijos pinigų, nei Vokietija priklauso nuo Rusijos dujų.

Ne, problema su dujotiekiu ta, kad tai įgalins Rusiją užsukti dujas Baltijos respublikoms, Lenkijai ir kitoms artimoms šalims, nedarant jokio spaudimo Vokietijai, ir taip nutrauks Aljanso solidarumą krizės metu“, – teigė D. Frumas.

Sipa/Scanpix nuotr.

Jis pridūrė: „Būtent dėl to Jungtinėms Amerikos Valstijoms tas dujotiekis ir rūpi, kad būtų išlaikytas NATO solidarumas prieš Rusijos energetinį spaudimą. Kadangi D. Trumpas nepaliko jokių abejonių, kad jis NATO nekenčia, jo pastabos dėl dujotiekio gali būti ir bus ignoruojamos.“

Savo straipsnį J. Heeras baigia atitaisydamas dar vieną klaidingą D. Trumpo nuomonę. „Vokietija yra visiškai kontroliuojama Rusijos, kadangi vokiečiai gaus nuo 60 iki 70 procentų savo energijos iš rusų ir vieną naują dujotiekį“, – sakė D. Trumpas.

„O iš tiesų tik 9 procentai visos Vokietijos energijos ateina iš Rusijos, todėl beveik neįmanoma, kad tas kiekis išaugtų ligi 60–70 procentų“, – teigia J. Heeras

Ketvirtadienį dienraštis „Boston Globe“ pranešė, kad „prezidentas D. Trumpas patvirtino savo įsipareigojimą NATO aljansui po to, kai, jo paties žodžiais tariant, šalys narės nusilenkė jo reikalavimams ir pasižadėjo gerokai padidinti savo išlaidas gynybai“.

„Jungtinių Valstiijų įsipareigojimas NATO lieka labai stiprus“, sakė D. Trumpas žurnalistams per netikėtą spaudos konferenciją, surengtą po neeilinės NATO šalių sesijos, sukviestos D. Trumpo kritiškoms pastaboms NATO adresu aptarti.

Amerikos prezidentas prikišo Aljanso šalims narėms, kad jos išleidžia per mažai savo pinigų gynybos reikalams ir kad Europa veltėdžiauja Amerikos sąskaita ir dargi skleidžia abejones, ar Amerika prišoktų prie NATO narių, jei jos būtų užpultos, gelbėjimo“, – rašė Bostono dienraštis.

Pasak Frankfurto prie Oderio dienraščio „Märkische Oderzeitung“, sunku į D. Trumpą žiūrėti rimtai.

„O vis dėlto niekaip negalima jo apeiti, jo išvengti. Negalima ir neįleisti jo į salę, kol jis nenusiramins.

Todėl NATO sąjungininkams, kaip dar kartą parodė šis jų aukščiausio lygio susitikimas, reikia aiškaus savo pačių interesų suvokimo ir aukščiausio laipsnio savitarpio susipratimo bei atitinkamo užsispyrimo ginantis nuo didžiausių pretenzijų“, – rašė penktadienį rytinės Vokietijos laikraštis.

Frankfurto prie Maino dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ kritikavo ne tik D. Trumpo reikalavimą, kad NATO šalys narės padidintų savo gynybos išlaidas iki 4 procentų BVP (juk, laikraščio nuomone, „tai tik ginklų eksportuotojų svajonė, nieko bendro neturinti su saugumu“), bet ir D. Trumpo verkšlenimą, kad didžidžiausią naštą Aljanse velka Jungtinės Valstijos (juk „didžioji dalis to, ką Amerika išleidžia kariniams reikalams, tarnauja jos pačios galios interesams, o ne NATO“).

Miunsterio dienraščio „Westfälische Nachrichten“ žodžiais, „Vladimiras Putinas trinsis rankas“: „Bent jau nuo šitos viršūnių konferencijos NATO Maskvai bus praradusi bet kokią atgrasomąją galią. Tuo asmeniškai pasirūpino pats Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas.“

„O ką jis darys su Rusijos prezidentu susitikęs asmeniškai?“ – klausė Pekino dienraštis „Zhongguo Quignian Bao“.

Ir atsakė taip: „Būtų didelė katastrofa, jeigu Trumpas Putinui vienašališkai pažadėtų sumažinti NATO pajėgų kiekį Rytų Europoje arba sustabdyti NATO pratybas Baltijos jūroje.

O košmaras NATO narėms Europoje būtų tas, kad susitikęs Putiną Helsinkyje Trumpas pripažintų Rusijai Krymą vien tik dėl to, kad padarytų malonę Rusijos prezidentui, kurį jis taip vertina.“

„Tuo tarpu NATO aljansui teisėtai kyla klausimas, kas Vakarų santarvei kelia didesnį pavojų: V. Putinas ar D. Trumpas?“ – rašė Kinijos sostinės laikraštis.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Populiariausi