Žinote, ką turi bendro mokslas, egzaminai ir Dainų šventės? Tai, kad juos reikia uždrausti. Nes mokytis, laikyti egzaminus ir dalyvauti Dainų šventėje visada yra labai sunku, žmonių kankinimas tiesiog, o liaudies muzika apskritai yra primityvumo demonstravimas. Būtent tokios nuotaikos ir nuomonės pastarosiomis dienomis tvyro viešojoje erdvėje, tačiau vienos su logika, o kitos su realybe bendro turi nedaug.
Apie Dainų šventę, gali būti, panašių nuomonių skaitėte įvairių žinomų visuomenės veikėjų „Facebookuose“. Kaip sakoma, ne šventieji puodus lipdo, tad kaip ir daugeliui mūsų, jiems taip pat būdinga turėti nuomonę apie šventes, kurių nešvenčia, vietas, kuriose nebuvo, tradicijas, kurių niekuomet iš arti nematė ir nesilaikė.
Apie primityvią liaudies muziką
Tiems, kurie nė karto nesilankė renginyje, bet žino, koks jis neįdomus, primityvus ir visas apie liaudies muziką, manau, pravartu šį tą žinoti. Dainų šventę karūnuojančioje ir kaip prieš beveik šimtmetį į vieną chorą sujungiančioje tūkstančius dainininkų Dainų dienoje – vos keletas lietuvių kompozitorių aranžuotų lietuvių liaudies dainų. Taigi, Dainų šventę pavadinti liaudies muzikos renginiu yra ganėtinai sudėtinga, nebent laikytume, kad liaudies muziką (kaip ją suprantame) kuria tokie šių dienų kompozitoriai kaip Vaclovas Augustinas, Vytautas Miškinis, Donatas Zakaras, Zita Bružaitė, Artūras Novikas ar šviesaus atminimo Vytautas Kernagis.
Tačiau apskritai primityviausią lietuviškos muzikos kūrybos laikotarpį išgyvenome ne prieš šimtmetį ar kelis, o per pastaruosius keletą dešimtmečių. Sunku nesutikti, „alaus, alaus duos Dievas daugiau, per visą naktelę alum lijo“ (tiesa, Dainų šventės repertuare tai vargiai pavyks išgirsti, ypač po 20 val.) nėra kūrybos viršūnė, tačiau nemaža dalis lietuvių liaudies dainų yra padiktuotos sudėtingų mūsų tautos išgyvenimų, todėl neša daug prasmingo turinio. Jau nekalbu apie tai, kad lietuvių liaudies dainos yra labai turtingos metaforomis, palyginimas, epitetais. Ar turėčiau pacituoti populiariosios muzikos atstovų Lietuvoje dainų tekstus, kad galėtume paieškoti semantinių figūrų juose?
Taip pat būtų galima pasiginčyti ir dėl to, ar muzikine prasme šiuolaikinė populiarioji muzika yra pranašesnė už liaudies. Negalima lyginti, bet palyginkime. Prieš pora metų Australijos muzikantai-komikai „The Axis of Awesome“ sukūrė miksą, kuriame, kartodami keturis akordus (taip, lygiai keturis), atliko 36 populiarias dainas, tarp jų – The Beatles „Let It Be“, U2 „With or Without You“, The Black Eyed Peas „Where is the Love“ ir kitus skirtingų stilių ir laikmečių hitus. Manote, pavyktų pakartoti panašų triuką su Dainų šventės Šokių dienoje, Ansamblių vakare ar Dainų dienoje skambančiais kūriniais?
Maistas – svarbu, bet dalyviai prisimins ne tai
Tačiau visų garsiausia šių dienų tema apie Dainų šventę viešojoje erdvėje vis tik yra maistas. Kai kas tokio maisto ir prasto oro kombinaciją vadina Dainų šventės dalyvių kankinimu. Taip, Dainų šventės dalyvių maitinimo istorijos šiemet skamba turbūt prasčiau ir / ar garsiau nei bet kada iki šiol. Taip, tai yra problema. Ir bene labiausiai – viešųjų pirkimų problema, kada valstybės įstaigos privalo rinktis pigiausią, formaliai sąlygas atitinkantį konkurso dalyvių pasiūlymą.
Tačiau situacijose, kai nori pigiai, bet kokybiškai, paprastai išeina tiesiog pigiai. Toks dėsnis, tokia realybė, ir viskas. Kadangi tokią masę žmonių pamaitinti greitai, nekliudant repeticijų grafikams, neišblaškant jų per pietų pertrauką po pusę miesto kitokiu būdu yra sudėtinga, privalu tobulinti esamą. Kitaip tariant, sudaryti sąlygas laimėti tiems, kurie tai gali padaryti kokybiškai, nors ir kiek brangiau, o ne tiems, kurie kur gali, ten ir demonstruoja blogiausios kokybės už mažiausią kainą rezultatus.
Bet žinote, ką? Dainų šventės dalyviai labiausiai įsimins ne prastą maitinimą ir net ne prastą orą. Taip jau susiklostė, kad Dainų švenčių dalyviams ne kartą eisenų metu teko bristi balomis, miegoti ant čiužinio mokyklų klasėse, taip ir neparagauti Michelin žvaigždutėmis pažymėto maisto, tačiau tūkstančiai dainininkų, šokėjų, muzikantų papasakotų jums daug šviesių prisiminimų ir istorijų.
Prieš šventę susibūrę į Dainų šventės alumnų paskyrą „Facebooke“, jos nariai nuotraukose dalijosi ir dešimčių Dainų šventės ženklelių nuotraukomis. Dešimtys Dainų švenčių, nesuskaičiuojama galybė smagių prisiminimų, nuotykių, neįtikėtinas jausmas dainuojant daugiatūkstantiniame chore – visa tai tik įrodo, kad ne iš kankinimų lietumi ir prastu maistu gimsta meilė Dainų šventei.
O dabar apie mokslus ir egzaminus – dar vieną vasaros pradžioje drama gyvenimą nuspalvinantį reiškinį, dar vieną kančią šalia Dainų šventės išbandymų. „Matematikos egzaminas buvo per sunkus“, „matematikos egzaminas – pasityčiojimas iš moksleivių“ (kitais metais taip bus kalbama apie istorijos, lietuvių kalbos ar kitą egzaminą)...
Mokykloje 12 metų, atrodo, mokomasi ne tam, kad egzamino dieną ant stalo būtų padėtos lengviausios užduotys. Bet jei mokykloje 12 metų leidžiama tam, kad būtų lengva, niekas neužduotų namų darbų, o egzamino užduotys būtų lengvesnės už paskutinį kontrolinį darbą, tuomet reikėtų uždrausti egzaminus. Ir pačius mokslus (kaip ir Dainų šventę), nes tai – kankinimas.
Vilija Andrulevičiūtė yra naujienų portalo LRT.lt ekonomikos bei užsienio politikos žurnalistė. Perpublikuoti šį tekstą kituose portaluose ir leidiniuose galima tik su raštišku autoriaus bei portalo sutikimu.
