Nuomonės

2018.06.23 13:00

M. Drunga. Amerika vienu atžvilgiu išgelbėta?

2018.06.23 13:00

Daug komentarų užsienio spaudoje sulaukė Jungtinių Amerikos Valstijų pasitraukimas iš Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių tarybos bei Amerikos  prezidento apsisukimas pabėgėlių šeimų išskyrimo klausimu. Matyt, masyvūs protestai suveikė taip gerai, kad Donaldas Trumpas nebenori atskirti bėglių nuo jų vaikų.

Dėl amerikiečių pasitraukimo iš JT Žmogaus teisių tarybos Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ amerikiečiams nepriekaištauja. Priešingai, jis netgi teigia, jog „stebuklų tikėtis iš šios įstaigos niekada nebuvo galima. Vis dėlto galima ir reikia iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos reikalauti, kad ji savo visuotinės pretenzijos akivaizdoje bent stengtųsi dirbti be akidangčių ir bent stengtųsi žmoniškai susidėlioti prioritetus.

Tačiau kaip tik ši kliūtis ją pirmiausia ir parklupdė. Jos kvailas užsispyrimas dėl Izraelio, kuris tikrai nepriklauso prie didžiųjų nusidėjėlių, yra skandalingas ir  kelia klausimą, ar tarybos narius varo daugiau jų susirūpinimas žmogaus teisėmis ar jų antisemitizmas“.

„Užtat amerikiečių reikalavimas šią Ženevoje veikiančią tarybą reformuoti ir nusipelno palaikymo“, – teigė Ciuricho laikraštis.

Iš dalies panašiai atsiliepė ir Prahos dienraštis „Hospodarske Noviny“: „Apskritai paėmus galima suprasti Jungtinių Valstijų išstojimą iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos. Jos mano, jog nėra priežasties eikvoti laiką forume, kuriame į Izraelį taikoma daugiau kritikos strėlių negu į Šiaurės Korėją, Irana ir Siriją kartu sudėjus.“

„Tačiau vienu atžvilgiu Čekijos verslo laikraštis nepatenkintas: „šis paskutinis D. Trumpo režimo žingsnis yra tik paskutinysis iš visos eilės nutarimų, kuriuos Vašingtonas priėmė vienašališkai ir be konsultacijų su savo sąjungininkais ar svarbiaisiais partneriais“, – skundėsi Čekijos sostinės dienraštis.

Kinijos sostinės dienraštis „Huangqiu Shibao“ teigė negalįs atsikratyti „vis stiprėjančio įspūdžio, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nieko nebenori su pasaulio bendrija turėti bendro. Galbūt ši šalis turėtų susipakuoti daiktus ir suvisam persikelti į Marsą“.

„Žmogaus teisių klausimais Vašingtonas mielai žaidžia mokytojo vaidmenį  ir rodo pirštu į kitas šalis. Tuo tarpu jis tyčia nekreipia jokio dėmesio į savo paties deficitus. Kasmet Amerikoje žūsta dešimtys tūkstančių žmonių nuo šaunamųjų ginklų, bet nieko nedaroma tam sustabdyti.

Ir tik prieš kelias dienas D. Trumpo nutarimas nelegalius migrantus atskirti nuo jų vaikų ir tuos vaikus įkalinti sukėlė pasaulinius protestus“, – priminė Pekino laikraštis. 

Dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos Vienos dienraštis „Standard“ rašė, jog „šita taryba buvo kritikuojama nuo pat savo sukūrimo 2006-aisiais pradžios ir net keli bandymai ją reformuoti žlugo. Jos struktūra visąlaik įgalina tai, jog tam tikri žmogaus teisių pažeidinėjimai niekada neiškeliami į dienos šviesą ir nediskutuojami, nes nusikaltusios šalys ir jų sąjungininkai tam užkerta kelią“.

„O vis dėlto, tai vienintelė Jungtinių Tautų institucija, kurios užduotis yra ištirti nusižengimus žmogaus teisėms visose 193 Jungtinių Tautų šalyse narėse. Tai forumas, kuriame pranešimus pateikti gali ir nevyriausybinės organizacijos ir kuriame Europos valstybės ir taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos gali pasauliniu mastu kovoti už žmogaus teises“, – rašė Austrijos sostinės laikraštis.

Pasak Danijos dienraščio „Politiken“, „nei Jungtinėms Tautoms, nei pačioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nei tautų bendrijai nepasitarnauja prezidentas, kuris akivaizdžiai nesupranta bendradarbiavimo svarbos ir reaguoja kaip vaikas“.

„Užuot pasauliui atsukusios nugarą, Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų žmogaus teisių klausimu rodyti pavyzdį. Bet, matyt, D. Trumpui ne tai yra svarbu: nei namie, nei užsienyje, kur jis pataikauja toms pačioms autoritarinėms figūroms, kurių Žmogaus teisių taryboje negali toleruoti“, – kritikavo D. Trumpą Kopenhagos politinis laikraštis.

Bolivijos dienraštis „Razon“ stebėjosi, kad „apie savo išėjimą iš Žmogaus teisių tarybos Vašingtonas groteskiškai pranešė tą dieną, kai taryba smarkiai sukritikavo Jungtinių Amerikos Valstijų imigracijos politiką.

Žinoma, taryboje sėdi tokios šalys narės kaip Saudo Arabija ir Kinija, praeityje buvo dažnai ir smarkiai kritikuojamas Izraelis, tačiau tikroji išėjimo priežastis yra D. Trumpo priešiškumas daugiašališkumui“.

„Juk Jungtinės Amerikos Valstijos jau išstojo iš UNESCO, Paryžiaus klimasto sutarties ir kitų susitarimų. Taip, be abejo, gyvename neramiais laikais. Galbūt dar vienas toks žingsnis bus tas, kad tokios galybės kaip Jungtinės Amerikos Valstijos visiškai ignoruos tarptautinę bendriją ir vienašališkai kišis į kitų valstybių reikalus“, – prognozavo Bolivijos laikraštis.

Daugelis laikraščių su palengvėjimu priėmė žinią, kad Donaldas Trumpas pasidavė spaudimui ir baigė bėglių šeimų išskyrimą pasienyje su Meksika.

Anot Paryžiaus dienraščio „Liberation“, „reikėjo, kad įsikištų deputatai iš demokratų partijos, dalis respublikonų, Melania ir Ivanka, Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, žmogaus teisių organizacijos, ankstyvesnės pirmosios damos, bažnyčios ir kiti“.

„Bet tik, kuomet D. Trumpą pasmerkė jo paties stovykla, jis atlyžo. Reikėjo ne ką mažiau nei nacionalinės ir pasaulinės mobilizacijos, kad Donaldas Trumpas humanitarinio protrūkio dėka sutiktų vaikų nebeatskirti nuo savo šeimų“, – rašė Prancūzijos sostinės nepriklausomų kairiųjų laikraštis.

Amerikos sostinės dienraščio „Washington Post“ nuomone, D. Trumpas savo politiką „vykdė taip chaotiškai, jog kai kurie tėvai gali savo vaikų niekada neberasti. Bet ir tiems, kurie vėl susijungė į šeimą, trauminiai pergyvenimai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. O ir sugadintą Amerikos reputaciją pasaulyje nebus lengva pataisyti“.

„Tačiau jei šis barbariškumo epizodas tikrai pasiekė galą, turėtume širdyje išlaikyti mintį, kad amerikiečių tauta atsistojo civilizacijos pusėje ir kad Kongrese ji gali būti išklausyta“, – rašė Vašingtono laikraštis.