Nuomonės

2018.05.23 15:00

M. Drunga. Dvi krizės ir vienos vestuvės

2018.05.23 15:00

Paskutinėmis keliomis dienomis vienos aiškiai dominuojančios temos pasaulio, o ypač Vakarų, spaudoje nebuvo, tad šioje apžvalgoje trumpai paliesime tik tris galbūt svarbiausias temas. Tai prezidento rinkimai Venesueloje, Ukrainos vieta Vokietijos ir Rusijos konfrontacijoje ir karališkosios vestuvės Anglijoje.

Pradėsime nuo Venesuelos. Pasak jos sostinės dienraščio „Diario de Caracas“, „dar prieš rinkimus Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro išpranašavo savo partijai „didžiulę pergalę“.

„Jis sau tikslu paskelbė surinkti 10 milijonų balsų. Tokios rinkėjų paramos neturėjo net jo pirmtakas Hugo Chavezas. Žinoma, N. Maduro prognozė – tai vienas iš daugybės jo pasigyrimų, tačiau vienu atžvilgiu jo užsitikrinimas dėl savo pergalės nėra be pagrindo: čavistų vadui pavyko rinkimų farsą pristatyti kaip teisėtą procesą“, – rašė Karakaso laikraštis.

JAV sostinės dienraštis „Washington Post“ padėtį Venesueloje apibūdino taip: „Venesuela išgyveną katastrofą, kuri Lotynų Amerikos istorijoje neturi sau lygių. Nors šalies nekankina karas ir ji valdo vieną iš didžiausių pasaulyje esančių naftos rezervų, didžioji jos per 30 milijonų piliečių dalis skundžiasi negalintys apsirūpinti būtiniausiais gyvenimui dalykais. Daugumai net sunku saugiai prieiti prie vandens ir elektros.“

„Infliacija siekia net 14 tūkst. proc., ir kasdien iš šalies pabėga apie 5 tūkst. žmonių, taip prisidėdami prie didžiausio bėglių srauto vakarų pusrutulio istorijoje.

Šios katastrofos autorius yra Venesuelos režimas, įkurtas H. Chavezo ir šiandien vadovaujamas N. Maduro. Humanitarinę pagalbą priimti jis tvirtai atsisako – ir taip pat nesiima pačių žūtbūtiniausių priemonių ekonomikai stabilizuoti.

Todėl dabar reikia daugiašalės strategijos, kuri vestų prie politinės kaitos galimybės“, – rašė pagrindinis Vašingtono laikraštis.

Dar prieš sekmadienio rinkimus Turkijos dienraštis „Aksam“ rašė, jog kaip tik ekonominių Venesuelos bėdų akivaizdoje N. Maduro konkurentas Henri Falconas turi šansų laimėti. Savo pergalės atveju jis žadėjo stengtis, kad šalies valiuta taptų JAV doleris, ir žadėjo į Venesuelą pritraukti užsienio investuotojų. 

„Žodžiu, jis pasiryžęs visą dabartinę sistemą pakeisti iš pagrindų tam, kad šalį išgelbėtų. Tačiau ar tai jam pasiseks – šituo galime abejoti“, – teigė Stambulo laikraštis.

Savo komentarą Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ žurnalistas Burkhardas Birkė pavadino „Venesuela – pakeliui į valstybės žlugimą“. Jame jis rašė, jog „kol opozicija leisis skaldoma ir kol valdžia dar turės keletą dolerių tam, kad palengvintų savo šalininkų didžiausias bėdas, tol Venesueloje niekas nepasikeis.“

„Vis dėlto perrinkus N. Maduro prezidentu, šaliai galutinai gresia nugarmėjimas į prarają“, – teigė vokiečių žurnalistas.

Nemažiau už Venesuelą vokiečiams rūpi Ukraina, ir čia dienraštis  „Welt“ reikalavo, kad „Europai nevalia paaukoti Ukrainos“. Anot jo, „kartu su konfliktais tarp Donaldo Trumpo vadovaujamų Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos iškyla pavojus, jog Europa priartės prie Vladimiro Putino Rusijos ir tuo pačiu nusigręš nuo Ukrainos.

„Kaip tik čia didelį vaidmenį vaidina Vokietija,  dėl to Kremlius ir bando ją palenkti į savo pusę. Centriniu klausimu čia yra dujotiekio „Nord Stream 2“ ateitis, nes jį nutiesus smarkiai padidėtų Europos energetinė priklausomybė nuo rusų valstybinio koncerno „Gazprom“.

Idant šią perspektyvą būtų galima gražiai pateikti, Vokietijos kanclerė Angela Merkel siekia gauti Maskvos garantiją, kad dujotiekio įrengimas nebus vykdomas Ukrainos sąskaita.

V. Putino atsakymas į tai liudija jo gebėjimą ciniškai užtušuoti tiesą. Girdi, Rusija ir toliau tieks dujas, kol tai bus „ekonomiškai pateisinama“. Suprask: ar ir kiek Ukraina gaus dujų, tą nuspręs tik Kremlius“, – rašė Berlyne ir Hamburge leidžiamas nacionalinis Vokietijos dienraštis.

Galbūt pasauliniu mastu didžiausio dėmesio sulaukęs savaitgalio įvykis buvo ne politinis, o britų princo Harry ir amerikiečių aktorės Meghan Markle vestuvės. Ta proga Londono dienraštis „Independent“ rašė: „Per pastaruosius tris dešimtmečius keitėsi ir karališkoji šeima. Tačiau iš esmės ji vis dar yra neužsitarnautų privilegijų švyturys valstybėje, kurioje socialinis mobilumas tarp žmonių sluoksnių yra skandalingai mažas, o nelygybė – begėdiškai didelė.“

„Kokie žavūs Harry ir Meghan kaip pora ir bebūtų, vieno dalyko negalima nepastebėti – ta privilegija, kuria abu džiaugiasi tik kaip paveldėjimo išdava, yra ryškus simbolis tokios nelygybės, kuri nesutaikoma su šios šalies savivaizdžiu“, – pažymėjo Jungtinės Karalystės sostinės dienraštis.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.