Nuomonės

2018.04.28 10:53

M. Drunga. D. Trumpo įtaka – nuo Vašingtono per Paryžių iki Pchenjano

2018.04.28 10:53

Šįkart pasaulio dėmesys krypo į tris istorinius susitikimus, kurių vienas jau įvyko nuo pirmadienio iki trečiadienio, o kiti du numatyti penktadieniui ir rengiant šį pranešimą dar nebuvo pasibaigę.

Pradėsime nuo  Pietų Korėjos prezidento Moono Džė-In susitikimo su Šiaurės Korėjos vadu Kimu Jong Un. Kaip Pietų Korėjos anglakalbis dienraštis „Korea Times“ priminė, tokių „aukščiausio politinio lygio susitikimų jau buvo net dukart – 2000 ir 2007 m., jie abu įvyko Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane.

Dabar prezidentas Moonas ir vadas Kimas sutarė penktadienį susitikti Taikos rūmuose pietinėje demarkacijos linijos pusėje. Skirtingai nuo pirmųjų dviejų aukščiausiojo lygio susitikimų, trečiasis aptars Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo klausimus.

Tikimasi, kad po susitikimo įvyks pamatinis pokytis, ne paskutinėje vietoje dėl to, kad laukiama galimo susitikimo ir tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo bei Šiaurės Korėjos vado Kimo Jong-Uno vėliau pavasarį.

Didžias viltis stebėtojai deda ir į dar vieną dialogą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos. Mąstoma net apie nuolatinio ryšių biuro prie demarkacijos linijos sukūrimą tam, kad sbiejų šalių pareigūnai galėtų palaikyti kontaktą“, - rašė Seulo laikraštis.

Kitas Pietų Korėjos dienraštis, „Joongang Daily“, skeptiškesnis. Anot jo, „paskutinieji pareiškimai iš Šiaurės Korėjos – nieko daugiau nei tik oficialus konstatavimas, kad Pchenjanas dabar priklauso atominių galybių ratui. Kol niekas nesikeis, situacija lieka sunkoka.

Prezidentas Moonas neturėtų pasiduoti pagundai dabartinį ginklų nežvangėjimą laikyti taikos susitarimu. Tuo atveju nebeliktų pagrindo JAV pajėgoms dislokuoti karius Pietų Korėjoje.

Pietų Korėjos vyriausybė taip pat turėtų nepersistengti kurdama atrtimesnį ekonominį bendradarbiavimą su Šiaure. Pirmiausia tai Pchenjano režimas turėtų įgyvendinti neatšaukiamas priemones branduoliniam nusiginklavimui“, – rašė Pietų Korėjos sostinės laikraštis.

Pasak Buenos Airių dienraščio „Nacion“, Pietų ir Šiaurės Korėjos vadovų  susitikimo „tikslas, žinoma, yra atominis nusiginklavimas. Bet ir šiaip plinta įsitikinimas, jog laikas gali būti pribrendęs taikos sutarčiai.

Tik are Šiaurės Korėja, pvz., įsileis inspektorius? Ir kas bus su masyvia JAV dalinių dislokacija Pietų Korėjoje?

Ir dar vienas klausimas: kodėl Šiaurės Korėja kaip tik dabar imasi tokios iniciatyvos?  Jaunasis diktatorius – nori jis savo poziciją sustiprinti ar tik žaidžia, kad laimėtų laiko? O gal suveikia sankcijos? Gal baiminamasi tikslingų karinių smūgių kaip Sirijoje, o gal Šiaurės Korėja viliasi sulaukti jai žūtbūt reikalingos finansų pagalbos?

Kaip ten bebūtų, klimatas nūnai pagerėjęs. Tik neaišku, ar tai ves prie konkrečių rezultatų ir santykių normalizavimo“, - reiškė abejonę Argentinos sostinės laikraštis.

Pridursiu nuo savęs: gal abejonė vienaip ar kitaip bus netrukus išsklaidyta – tai parodys ateitis.
Savaitės pradžioje Vašingtone Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko ne tik su Amerikos prezidentu, bet ir pasakė kalbą Kongrese. Paryžiaus dešiniųjų dienraščio „Figaro“ žodžiais, „garsių aplodismentų pertrauktame žodyje E. Macronas prisistatė kaip apsišvietusio liberalizmo įsikūnijimas, kaip naujo daugiašališkumo ir 21-ojo amžiaus pasaulio tvarkos šauklys, kaip D. Trumpo antimodelis.

Prezidentas E. Macronas JAV Kongresą, amerikiečių demokratijos širdį, tiesiog suvedžiojo. Jis į šalį nustūmė Vokietijos kanclerę, ir Angela Merkel tapo susilpninta.

E. Macronas šioje situacijoje perrėmė Europos gynėjo vaidmenį – tam, kad įgyvendintų savo idėjas kaip senąjį žemyną reformuoti“, - teigė Prancūzijos sostinės konservatyvusis laikraštis.

Meksikos sostinės dienraštis „Cronica de Hoy“ rašė, kad „Prancūzijos prezidentas per savo vizitą Vašingtone nelaikė liežuvio už dantų, bet Amerikos vyriausybei išdėstė aiškiai tai, ką mano. Kartu jis pakritikavo ir tuos izoliacionistinius polinkius, kurie Jungtinėse Amerikos Valstijose vis labiau ima viršų.

Aišku, būta ir juokelių bei anekdotų, ypač sveikinantis. Bet jau kitą dieną E. Macronas grįžo prie svarbių dalykų ir pasakė esmę, kreipdamasis į Jungtines Valstijas ir prašydamas, kad jos vėl atsisuktų veidu į pasaulį ir puoselėtų daugiašališkumą“, – teigė Meksiko Sičio laikraštis.

Kinijos sostinės dienraštis „Renmin Ribao“ atkreipė dėmesį į tarp abiejų prezidentų išliekančius didelius požiūrio skirtumus. „Jie liečia ne tik branduolinį susitarimą su Iranu, plienui ir aliuminiui taikomus baudžiamuosius muitus, Sirijos krizę, klimato politiką, bet ir kai kurias kitas temas, dėl kurių abiejų šalių pozicijos smarkiai nesutampa“, - dėstė Pekino laikraštis.

Anot Šanchajaus dienraščio „Wenhuibao“, „Vakaruose Prancūzijos prezidentas E. Macronas laikomas naująja vadovaujančia figūra, į kurią reikia orientuotis. Daug kas puoselėja viltį, kad jo artimi santykiai su Donaldu Trumpu jam galėtų padėti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą paveikti gera linkme ir sulaikyti jį nuo savavališkų žingsnių.

Tačiau valstybinis Prancūzijos prezidento vizitas Amerikoje, deja, išryškino tik tai, kad D. Trumpas nesileis sutvardomas net ir E. Macrono. Todėl transatlantiniai santykiai ir toliau lieka lygtimi su daugeliu nežinomųjų“, - rašė Šanchajaus laikraštis.

Savaitės pabaigoje, penktadienį, darbo vizitu Vašingtone lankėsi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Jau prieš to vizito pradžią dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ rašė, jog nors „aplinkybės ir dekoras skiriasi, vis dėlto A. Merkel ir E. Macronas dirba ranka rankon, traukia į tą pačią pusę ir nepaisant visų nacionalinių niuansų atstovauja „europietiškoms“ nuostatoms, gerokai skirtingoms nuo Amerikos prezidento pozicijų.

JAV Kongrese E. Macronas pasisakė už stiprų daugiašališkumą ir smarkiai kritikavo nacionalizmą ir izoliacionizmą – svarbius elementus D. Trumpo „Amerika pirma“ darbotvarkėje.

A. Merkel D. Trumpo akivaizdoje tai pakartos. Savaime suprantama, kad ji kaip eksporto šalies Vokietijos kanclerė jam sugiedos atvirų rinkų ir patikimos tarptautinės taisyklių sistemos šlovinimo himną“, – rašė Frankfurto dešiniųjų liberalų laikraštis.

Populiariausi