Nuomonės

2018.04.18 18:40

M. Drunga. Karas su tiesa – ar tik Sirijoje?

2018.04.18 18:40

Savo autoriniame komentare, pavadintame „Karas su tiesa“ ir skirtame  Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“, žurnalistas Reinhardas Baumgartenas rašė, kad „siaučia karas. Daug kas kalba apie naują Šaltąjį karą. Tačiau iš tiesų jis seniai jau virto karštu.  

Jo karvedžiai vadinasi Assadas, Putinas, Erdoganas, Chamenėjus ir Trumpas. Jie turi bendrą priešą – tiesą.

Paskutinioji ataka įvyko balandžio 14-osios rytą, amerikiečiams, britams ir prancūzams paleidus raketas į taikinius Sirijoje. Kiek tų raketų pataikė, kiek jų buvo numušta – tai nebesvarbu. Kiekviena pusė turi savo versiją, teigė žurnalistas.

Tačiau nuo savęs pridurčiau, kad ne visos versijos lygios, nes kai kurios arčiau tiesos, o kitos toliau. Juk toks dalykas kaip tiesa tikrai egzistuoja, nors kai kuriais klausimais sunku ar net neįmanoma patikimai ją nustatyti.

Vis dėlto ir pats žurnalistas R. Baumgartenas toliau aiškina, kad „pirmoji auka kare yra, kaip žinoma, tiesa“. Bet kai vedamas karas prieš tiesą apskritai, tai žala ypač didelė.

Apie diktatorių Basharą al-Assadą, autokratus Vladimirą Putiną ir Recepą Tayyipą Erdoganą bei dvasininką Ali Chamenėjų mes žinome, kaip jie su tiesa kovoja – ogi ne tik ribodami nuomonių reiškimo ir spaudos laisvę, bet ir demonizuodami bei įkalindami kitaip galvojančius.

O Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas karui prieš tiesą suteikė naujas dimensijas: „išsigalvotomis naujienomis“ jis vadina viską, kas jam netinka, o sąvoka „alternatyvūs faktai“ jis savo melus pagražina.

Sirijos Dumoje prieš savaitę panaudotos nuodingos dujos. „Šiandien, – rašė sekmadienį žurnalistas R. Baumgartenas, – toje vietoje renkasi Pasaulinės cheminio ginklo uždraudimo organizacijos ekspertai, kad surastų įtariamo nuodingų dujų panaudojimo pėdsakus ir daiktinius įrodymus, patvirtinimus“. Tačiau po suduotų karinių smūgių visiškai vis tiek, ką šie ekspertai suras. Kontrahentai jau seniai įsipareigoję laikytis savo nusistatytų pozicijų.

Taip, esame grįžę į šaltojo karo būklę. Yra vis mažiau instancijų ir parametrų, kuriuos pripažintų skirtingų stovyklų atstovai. Dėl to kalti ne tik Sirijos, Rusijos, Turkijos ir Irano valdovai, Vakaruose apibūdinami kaip diktatoriai ir autokratai.

Kaltas – ir vis didesne apimtimi – ir D. Trumpas: jo liguistas narcisizmas, jo per tviterį išsiliejantis žodžių nesulaikymas, jo neprognozuojamas, padrikas vadovavimo stilius. Tai pakerta pačią svarbiausią demokratijos valiutą – įtikimumą.

Jungtinės Amerikos Valstijos jau du dešimtmečius Artimuosiuosse  Rytuose pražaidė savo patikimumą. Štai nesėkmės pavyzdžiai: Vašingtono vaidmuo taikos tarp Izraelio ir palestiniečių procese, karinis žygis prieš Iraką, Vašingtono sužlugimas Afganistane, teroristų grupuotės „Islamo valstybė“ iškilimas ir susilpnėjimas, visa JAV politika Sirijos konflikto atžvilgiu, masyvus arabiškųjų Persų įlankos valstybių apsiginklavimas, galimas amerikiečių pasitraukimas iš sunkiai suderintos sutarties dėl Irano branduolinės programos apribojimo.

Vašingtono klaidos Artimuosiuose Rytuose ne tik įgalino Irano iškilimą į kitiems grasinančią regioninę galybę, bet ir leido Rusijai tapti lemiama jėga Sirijoje.

D. Trumpas atsisako vaidmens būti tvarką saugančia galybe Artimuosiuose Rytuose, tegu to imasi kiti. Sirija jam vis tiek, jis tik nori lauk iš jos. Kurdai kaip patikimiausia jėga kovoje su „Islamo valstybe“ jam irgi nerūpi.

Apie Iraną ir Saudo Arabiją jis visų pirma žino tik tiek, kuri šalis gali išleisti daugiau pinigų už amerikietiškus ginklus. Balandžio 14-osios kariniai smūgiai prieš Sirijos objektus čia nieko nepakeis. Pamišimas Sirijoje tęsis toliau.

Rusija ir Iranas žino, ko jie Artimuosiuose Rytuose nori – galios ir įtakos. O Vakarai ten praradę orientaciją.

Nuo visos šios politikos stipriai kenčia ne kas kitas, o tik žmonės Sirijoje, Irake, Jemene – visose tose valstybėse, kuriose vyksta naujasis šaltasis karas ir siaučia regioninės kovos.

„O mes Vokietijoje?“ – klausia R. Baumgartenas ir atsako: „mes tik stebimės, kad iš tos pasaulio dalies plūsta vis nauji pabėgėliai“.

Tiek iš Vokietijos radijo svetainės „Deutschlandfunk“. Tuo tarpu Turkijos dienraštis „T24“ pastebėjo, kad „Trečiasis pasaulinis karas neprasidėjo ir niekas dėl karinio Vakarų įsikišimo neprarado gyvybės“.

Be to, dar neaišku, ar Rytų Gutoje išvis įvyko nuodingų dujų ataka ar ne. Pasaulinės cheminio ginklo uždraudimo organizacijos ekspertai ten pradėjo savo darbą, tačiau JAV prezidentas D. Trumpas nenorėjo sulaukti to darbo rezultatų, buvo rašoma Stambulo laikraštyje.

Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“ požiūriu, „JAV prezidento įsakyti smūgiai iš oro yra pateisinama, nors ir simbolinė reakcija į naujausią nuodingų dujų išpuolį prieš Sirijos gyventojus. Tai žinutė Basharui al-Assadui, kuria kartu nerizikuojama ir konflikto su Rusija eskaliacija“.

Tačiau šie oro antpuoliai kažką pakeis tik tuo atveju, jeigu jų bus imamasi kiekvieną sykį, kai Asadas paleis nuodingas dujas. Ir jie turėtų būti susieti su didesne Vakarų pagalba Sirijos kaimynams ir padidintu spaudimu Rusijai bei Iranui, skelbė Šveicarijos laikraštis.

Norvegijos dienraščio „Bergens Tidende“ žodžiais, „karinis įsikišimas kelia ginčų, tačiau reaguoti vis tiek būtinai reikėjo“. Cheminius ginklus naudoti draudžiama, o tarptautinė bendrija privalo nepalikti jokių abejonių, kad to draudimo nepaisymas turės pasekmių.

Net jei ilgalaikis tikslas turi būti taikus politinis sprendimas, NATO negali sau leisti, kad tokių drakoniškų karo priemonių kaip nuodingų dujų įvedimas taptų normalus. Čia pasyvumas irgi yra tam tikras sutikimas, skelbė Bergeno laikraštis.

Amsterdamo dienraštis „Telegraaf“ dar kategoriškesnis: „tarptautinei bendruomenei buvo svarbu duoti aiškų signalą prieš barbarišką cheminių ginklų panaudojimą. Jie draudžiami ne be priežasties. Jų naudojimas yra karo nusikaltimas – ir nusikaltimas žmonijai, skelbė Nyderlandų laikraštis.

Pasak Londone leidžiamo panarabiško dienraščio „Al Araby al-Jadeed“, vieną dalyką tai D. Trumpas padarė: jis iš Rusijos, Irano ir Turkijos susiformavusią sąjungą smarkiai papurtė. Šie trys veikėjai tarpusavyje ir su Asado režimu jau buvo susimokę dėl tolesnių žygių.

Bet tada jiems kelią pastojo amerikiečiai. D. Trumpas davė suprasti, jog jis lyg niekur nieko nestebės tik iš tolo jų bendrų  dėl Sirijos ateities planų, skelbė Londono arabų laikraštis.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.