Nuomonės

2018.03.31 22:35

I. Alperytė. „Užnulintos“ sielos raštelis, rašytas 2018 m. kovo 27-ąją

2018.03.31 22:35

Kai jus „užnulina“, ir jūsų įmonė nukraujuoja, ateina žuvies žiopčiojimo metas ir jums. Kai jus atleidžia, jūs suprantate, kad jūsų darbas buvo netinkamas. Galbūt jūs raitėtės kaip unguriai ir mėginote rasti išeitį? Dabar esate atleisti ir jums aišku kaip dieną – jūs laisvi!

Kai gaunate atleidimą iš darbo, matote, kad nors tai ir yra galvos skausmas, reikia pradėti galvoti, kuo užsiimsite. Kai jūs desperatiškai bandote įtikti savo viršininkui dirbdami darbą, kuris jums nepatinka, tuomet labai sunku sukaupti fizinę ir emocinę energiją vykdyti darbo paiešką laisvu laiku, po darbo. Dabar turite laiko susikoncentruoti į darbą, kuris jūsų nusipelno!

Kai jūs prarandate darbą, dažnai galite gauti bedarbio pašalpą, net jei jūsų buvęs darbdavys sako, kad buvote atleistas dėl priežasties. Jie turi įrodyti, kad buvote atleisti dėl konkrečių priežasčių, o ne tik atleisti, nes kam nors nepatinka, ką turėjote pasakyti. Jei jie negalės paaiškinti priežasties, jums bus suteikta teisė gauti išmokas.

Kai jus atleidžia, suprantate, kad turite vidinę jėgą, apie kurią galbūt net nežinojote. Galbūt gulėdami naktį kelias paskutines savaites, negalėjote miegoti, nes buvote susirūpinę dėl savo darbo. Jūs manėte, kad prarasti darbą būtų baisus dalykas, bet dabar, kai tai atsitiko, galite įveikti šį iššūkį – ir dar daugiau! Jūs auginatės raumenis, kad įveiktumėte naują kliūtį. Atleidimas gali motyvuoti jus nerti aukštyn darbo paieškos prasme ir gauti darbą su žmonėmis, kurie įkvepia jus ir jumis pasitiki!

Kai jūs gaunate atleidimą iš darbo, esate priversti palaikyti savo gyvenimą ir karjerą tam tikrame aukštyje. Turite pristabdyti tempą ir sau užduoti sunkius klausimus: ko aš noriu iš savo gyvenimo? Ko noriu iš savo karjeros? Dabar turite galimybę pažvelgti į kelią, kurį jau nukeliavote, ir žvalgytis savojo kelio, plytinčio iki horizonto. Tai tavo gyvenimas, tai tavo karjera. Tavo apgailėtinas darbas suteikė priežastį ne žvelgti atgal į nueitą gyvenimą, o dairytis kelio į priekį. Atsiprašome, bet dabar mums rūpime tik mes ir mūsų kelias. Kur ketinate imtis savo karjeros ateityje?

Kai jus atleidžia, jūs sužinote, kas yra jūsų tikri draugai. Kai kurie iš jūsų buvusių bendradarbių tuojau pat išnyks, kai jūs buvote pažymėti kaip nepageidaujami. Kai kurie iš jų išliks su jumis, pasiūlys jums suvalgyti ledų ir pasiūlys savo paslaugas kaip rekomendacijų autoriai. Gera žinoti, kas yra jūsų pusėje, o kas niekada nė nebuvo!

Kai gaunate atleidimą iš darbo, jūs įgyjate galimybę iš naujo prisiminti savo darbo pokalbį dinamikoje, ieškodami naujų įžvalgų. Juk beveik visada galime prisiminti, kad esame pasirengę mokytis. Jei norime gauti naują „Taip!“ , kuris padės mums geriau judėti nauja kryptimi kitą kartą, mes turime pažvelgti į veidrodį ir ištarti: „O, dabar matau – kai mano exbosė pasakė, kad ji priima visus sprendimus ir negali būti kvestionuojama, derėjo pasakyti „Galbūt jūs turėtumėte pasamdyti ką nors kitą!“ Aš priėmiau darbą, bet dabar žinau – niekada nedirbsiu su bailiu“.

Kai jūs gaunate atleidimą, tampate nepakaltinami. Jūs suprantate, kad tai nėra toks jau blogas dalykas, jei kas nors jums pasakytų: negaliu su tavimi turėti reikalų. Jaučiate jėgą tuo metu. Atleidimas iš darbo primena mums, kad mes, netgi būdami bejėgiai, turime daugiau įtakos žmonėms aplink mus.

Kai gaunate atleidimą iš darbo, jūs išsivaduojate nuo išvažinėto kelio. Gal jūs jau  žinojote, ką norėtumėte daryti, bet dar ilgai būtumėt likę senoje vietoje ten. Motina gamta yra geriausias mokytojas. Jei mes nesiorientuosime savo mažuose, subtiliuose signaliukuose, ji siunčia daug didesnį ir garsesnį šaukinį. 

Kai jus atleis, suprasite, kaip beprasmiška buvo bandyti įtikti žmonėms, kurie niekada jūsų nesuprato ir nevertino, ir nematė jūsų talento.

Kuo esate pilkesni ir atitinkate kuo daugiau reikalavimų, tuo labiau tikėtina, kad darbo neprarasite, bet būsite išsižadėję savo tikrųjų jausmų ir savo tikrųjų įsitikinimų.

Kas žino, kiek milijonų žmonių sukišę savo asmenybes į futliarus, kad tik išvengtų bangų?

Kai gaunate atleidimą, staiga suprantate, kad ne kiekvienas viršininkas, ir ne kiekviena įmonė nusipelno jūsų. Tai galinga savirealizacija – ir žadinimo skambutis!

Dabar žinote, kad jei patys nepaliksite jums netinkamos aplinkos, gamtos jėgos jus pačios išstums. Jos pakels jus už ausų ir įstatys į tikrąjį kelią, kuriame jūs ir turite būti!

Aš nepamiršau, kad Kristus trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių. Taigi kapas tuščias – tik akmuo ir žvakės. Ir nėra ko kaišioti raštelių į raudų sieną. Nors 2000 m. kovo 26 d. popiežius Jonas Paulius II taip pat parašė ir į sieną įkišo savo raštelį. Gal ne tik rankraščiai, gal ir rašteliai, ypač sielų rašteliai – nedega?

Socialinių mokslų daktarės Irenos Alperytės komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.