„Vienas didžiausių karo nusikaltėlių pasaulyje nuteistas kalėjimu iki gyvos galvos“, – rašė Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ apie Hagoje Tarptautinio baudžiamojo tribunolo nuosprendį Ratko Mladičiui, pripažintam kaltu už nusikaltimus, padarytus 1992–1995 metais per Bosnijos karą.
„Šįkart teisingumas pasiekė nusikaltėlį dar prieš jam numirštant. Paprastai karaliai, premjerai, generolai jau seniai guli palaidoti, ir tik paskui jų įpėdiniai šiaip taip išlemena atsiprašymo žodžius“, – teigė Lenkijos sostinės dienraštis.
„Kalėjimas ligi gyvos galvos buvo vienintelė įmanoma bausmė šiam brutaliam karo nusikaltėliui, kuris Kroatijoje ir Bosnijoje Hercegovinoje įsivaizdavo galįs būti gyvenimo ir mirties viešpačiu“, – rašė Zagrebo laikraštis „Jutarnji List“.
„Aišku, joks nuosprendis neįstengs nužudytiems vyrams, moterims, vaikams grąžinti gyvybę, o jų palikuonims nuimti košmarus. Tačiau gera žinoti, kad visą likusį savo gyvenimą Ratko Mladičius praleis už grotų“, – rašė laikraštis.
Kroatijos sostinės laikraščio nuomone dalijosi ir kaimyninės Slovėnijos sostinės dienraštis „Delo“: „R. Mladičius, kartu su jau nuteistu Bosnijos ir Serbijos karo nusikaltėliu R. Karadžičiumi, yra vienas didžiausių Balkanų karo nusikaltėlių. Kalėjimas iki mirties buvo vienintelis jam galimas nuosprendis.“
Net ir Maskvos verslo dienraštis „Kommersant“ sutikdamas pažymėjo, kad „tai buvo vienas svarbiausiųjų nuosprendžių Hagos tribunolo istorijoje. Tuo ši institucija atliko savo darbą. Pripažindama R. Mladičių kaltu ji šiai tragedijai nuleido uždangą“.
Tačiau Belgijos sostinės dienraštis „Tijd“, nors sutiko, kad „R. Mladičiaus nuteisimas reiškia tarptautinės teisės pergalę“, bet paklausė, „ar Sirijos prezidentas B. Assadas bus kada nors atvesdintas prieš teisėją? Į tai kol kas nepanašu“.
Bet Strasbūro dienraštis „L`Alsace“ rašė, kad „R. Mladičiaus ir jo bendrininkų nuteisimas tebūnie įspėjimas visiems tiems, kuriems kils pagunda sekti šių karo nusikaltėlių pavyzdžiu kituose žemės kraštuose“.
Romos dienraštis „Repubblica“ atkreipė dėmesį į tai, jog „nėra niekada per vėlu bausti už tautžudystę. Po karo Bosnijoje ir Hercegovinoje nebuvo jokių Niurnbergo teismų, kaip buvo tuoj pat po Trečiojo Reicho žlugimo Vokietijoje.
Reikėjo ilgai laukti, nes R. Mladičius slapstėsi ir buvo saugomas Serbijos valstybės aparato. 22 metus vėliau bent aukų vaikai sulaukė teisingumo“.
Didžiosios Britanijos sostinės dienraštis „Times“ teigė, kad „iš šio Tarptautinio Baudžiamojo Teismo proceso Vakarų politikai turėtų padaryti išvadą. Daugelis tuometinių vyriausybių per vėlai suprato, kad Bosnijos konfliktas nebuvo tik nesuprantamas senų neapykantų atgimimas, bet tai buvo karas prieš kaliniais paverstus gyventojus.
Panašūs nusikaltimai, kuriuos darė R. Mladičius, vyksta šiandien ir Sirijoje valdant prezidentui B. Assadui. O tam, kad tokioms tautžudystėms užkirstų kelią, Vakarai privalo imtis visų diplomatinių ir juridinių priemonių, o bėdos atveju grasinti ir prievartos panaudojimu“.
Nemažai dėmesio pasaulio spaudoje sulaukė ir poslinkiai Zimbabvėje, kurių paskutinis – diktatoriaus Roberto Mugabe pasitraukimas iš pareigų.
Pasak Kolumbijos dienraščio „Tiempo“. „1980 m. Zimbabvei gavus nepriklausomybę, ji turėjo daug potencialo. Bet tada R. Mugabe iš laisvės didvyrio persimainė į diktatorių. Ir šiuo metu šalis guli dugne.
Mugabe įpėdinis Emmersonas Mnangawa, kuris buvo pabėgęs, kad išsaugotų savo gyvybę, dabar turi šalį vėl prikelti. Bet tai bus tolimas kelias“, – teigė Bogotos laikraštis.
Anot Angolos sostinės dienraščio „Jornal de Angola“, „viskas prasidėjo su viceprezidento E. Mnangawos atstatydinimu iš pareigų. O jų nuo pat Zimbabvės išlaisvinimo kovų E. Mnangawa turėjo labai daug, dėl to jis ir buvo potencialus prezidento R. Mugabe įpėdinis.
Bet kai juo panoro tapti ir pirmoji dama Grace, prasidėjo kivirčai ir Zimbabvė paniro į valstybės krizę. Kariuomenės vadai tikino ir vis dar tikina, kad jokio pučo nebuvo ir nėra. Tačiau opozicija kalba apie smūgį demokratijai.
Tuo tarpu žmonės pirmiausia džiūgauja tik dėl seniai išsvajoto R. Mugabe atsistatydinimo“.
Brazilijos dienraštis „Globo“ teigė, jog „R. Mugabe įpėdiniu bus jo buvęs pavaduotojas E. Mnangawa. Jis taip pat buvo laisvės kovotojas ir dabar turi kariuomenės paramą, bet jam trūksta R. Mugabe charizmos.
Jeigu jis nori laimėti gyventojų daugumos pritarimą, jam reikės ne tik šalį atverti, bet ir ištraukti R. Mugabe sunaikintą ekonomiką iš liūno – kitaip jis bus dar vienas iš daugelio Afrikos diktatorių.
Juk visame žemyne vis garsiau skamba reikalavimai įvesti daugiau demokratijos. Užtat procesai Zimbabvėje turėtų kitiems vienvaldžiams būti įspėjimu“.
Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.
