Jau prieš keletą savaičių pradėjo bliūkšti Vyriausybės sudarytų darbo grupių burbulas. Naujosios valdžios taip išgirtasis būdas neskubėti, nedaryti jokių naktinių reformų, o kirpti tik devynis kartus pamatavus, greičiausiai baigsis apskritai be jokių sprendimų.
Jau prieš keletą savaičių pradėjo bliūkšti Vyriausybės sudarytų darbo grupių burbulas. Naujosios valdžios taip išgirtasis būdas neskubėti, nedaryti jokių naktinių reformų, o kirpti tik devynis kartus pamatavus, greičiausiai baigsis apskritai be jokių sprendimų.
Viena iš svarbiausių Vyriausybės sudarytų darbo grupių turėjo parengti siūlymus, kaip pertvarkyti valstybės mokesčių sistemą. Užduočių šiai grupei buvo pavesta daug – nuo mokesčių tarifų keitimo ir pensijų reformos iki sąlygų verslui gerinimo. Tačiau vos tik gegužės pradžioje ekspertai pateikė pirmuosius savo siūlymus, politikų reakcija privertė juos užsičiaupti. Galiausiai nuspręsta, kad darbo grupė stabdo savo veiklą. Paprastai kalbant, suvokta, kad politikams nereikėjo ekspertų nuomonės – viskas tebuvo priedanga.
Po ekspertų pateiktų rekomendacijų pasigirdo nepasitenkinimo šurmulys – tiek dalis socialdemokratų, tiek jų koalicijos partneriai ėmė kalbėti, kad darbo grupės pasiūlymai neatitinka Vyriausybės programos ir rinkimų pažadų. Tai, žinoma, oficialus pretekstas. Tikrosios pasipiktinimo priežastys ne tokios romantiškos – pavyzdžiui, Darbo partija nepatenkinta, kad neketinama mažinti PVM tarifo kai kuriems maisto produktams. Gal ir nebereikia priminti, kokios sąsajos sieja Darbo partiją ir visą Kėdainių maisto pramonės sektorių ir kodėl tas mažesnis PVM mėsai yra vienas iš Darbo partijos prioritetų.
Galiausiai premjeras Algirdas Butkevičius turėjo sutikti, kad ekspertų rekomendacijos tėra šiaip užklasinė veikla, o dabar sprendimai bus perkelti į politinį lygį. Pradės skaičiuoti Finansų ministerija, politinė koalicijos taryba svarstys, kurie siūlymai kieno apetitą patenkina ir koks galiausiai kompromisas galėtų atsirasti įstatymu pavidalu. Kitaip tariant, norėjosi kaip geriau, o gausis kaip visada.
Tačiau turėtų kilti klausimas: o kam reikėjo žaisti šiuos darbo grupių žaidimus, kelis mėnesius aiškinti, kad Vyriausybė laukia tarsi pranašiško ženklo ir štai tuomet jau kibs į darbus? Kodėl nuo pat Vyriausybės suformavimo nebuvo galima imtis politinių sprendimų ir pavesti Finansų ministerijai per trumpiausią įmanomą laiką pateikti įvertinimus?
Visas politinis procesas dėl to ir yra politinis, nes sprendimus priima valdžioje esantys politikai. Jei jie išmintingi – įsiklauso į specialistų ir ekspertų patarimus. Jei nelabai – daro vien pagal savo supratimą arba įtakingų rėmėjų pašnibždėjimus. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimus turi priimti politikai – Vyriausybės ir Seimo nariai. Po kelių mėnesių trypčiojimo Vyriausybės vadovas buvo privestas pripažinti šią banalią politikos tiesą. Kokie bebūtų ekspertų siūlymai, nuo koalicijos partnerių sutarimo priklausys, kaip keisis mokesčių sistema. Kaip ir daugelis kitų sprendimų, kuriuos turės priimti Vyriausybė.
Liūdniausia tai, kad bėgimas nuo politinės atsakomybės yra prabanga, kurios negali leisti jokia valdžia. Ši Vyriausybė žadėjo, kad esminiai mokesčių sistemos pakeitimai įsigalios jau nuo kitų metų sausio 1-osios dienos. Tai reiškia, kad Seimas privalo patvirtinti įstatymų pakeitimus iki šių metų liepos 1-osios dienos. Iki šio laiko liko maždaug mėnuo, o įstatymų projektais dar net nekvepia. Tačiau premjeras žada, kad Vyriausybė imsis juos svarstyti jau kitą savaitę.
Jei Vyriausybė išties ketina pakeisti mokesčius nuo kitų metų, ji turės labai skubinti sprendimų priėmimą. Galbūt net Seimui siūlyti priimti įstatymus ypatingos skubos tvarka. Toks skubėjimas bemaž niekuo nesiskirs nuo dabartinės valdžios taip kritikuotų Andriaus Kubiliaus naktinių reformų. Jei Seimui ir visuomenei nebus skirta pakankamai laiko susipažinti su siūlomais įstatymų pakeitimais, smarkiai išaugs rizika, kad juose įsivels klaidų. Arba paskutinę minutę bus įterpti siūlymai, naudingi kažkuriai specifinei verslo interesų grupei. Ne veltui sakoma, kad skubos darbą velniai gaudo.
Politinė gaišatis jau pradeda atsiliepti ir premjero populiarumui. Ilgokai mėgavęsis didžiausiu šalyje gyventojų pasitikėjimu, Algirdas Butkevičius jau pradeda leistis žemyn. Matyt, vis daugiau žmonių suvokia, kad vien tuščiais pažadais sotus nebūsi.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
