2023 m. sausio 5 d. krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas bei Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys išsakė poziciją dėl reikalingumo pertvarkyti šaukimą į kariuomenę taip, kad tarnyba truktų 6 mėn. Planuojama minėtą reformą įgyvendinti nuo 2024 m.
Numatyta, kad daliai jaunuolių po šio etapo būtų pasiūlyta išeiti papildomą 3 mėn. rengimą, per kurį būtų ruošiami kaip jaunesnieji vadai bei specialistai. Baigus bendrą 9 mėn. etapą, šauktiniams būtų pasiūlyta karjerą tęsti profesinėje karo tarnyboje. Taip pat siūlomos alternatyvos, pvz., trejus metus savaitgaliais tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose, ar vykdyti 3 mėn. tarnybą studijas baigusiems jaunuoliams. Pradedant nuo 2027 m., tai leistų šaukiamųjų skaičių vietoje dabartinių 3 800 padidinti iki 5 000. Reikalinga tinkamai pasirengti pokyčiams, išugdyti daugiau instruktorių, peržiūrėti karinio rengimo programas bei parengti infrastruktūrą didesniam karių skaičiui apgyvendinti, aprūpinti ir mokyti.
Buvo įvardytas ir siūlomų reformų tikslas – kuo skubiau papildyti Lietuvos kariuomenės aktyvųjį personalo rezervą, šiuo metu jame 27 tūkst. karių. Lietuvos kariuomenės vadas įvardijo tikslą turėti ne mažiau kaip 40 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, tai būtų pasiekta iki 2030 m. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai reguliariai į kariuomenę kviečiami atnaujinti įgūdžių, jie gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą per ekstremaliąją ir nepaprastąją padėtį. Pagal naują personalo rezervo koncepciją numatoma, kad pirmuosius penkerius m. kariai parengtį palaikytų priskirtuose daliniuose, o tolesnius 10 m. žinias atnaujintų mokomuosiuose batalionuose. Be to, paskelbus mobilizaciją aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai būtų šaukiami į kariuomenę pirmiausia, jų pagrindu būtų pildoma Lietuvos kariuomenės karo meto struktūra bei rezervas.
Minėtiems siūlymams turi pritarti Seimas per pavasario sesiją. Dėl pateiktų siūlymų daugelis politikų sutinka. Šis siūlymas vertinamas kaip būtinas, kai siekiama didesnio saugumo bei kaip etapas visuotiniam šaukimui pasirengti. Nuogąstavimai išsakomi dėl sutrumpinto karinio parengimo kokybės, infrastruktūros parengimo laiku – pirmiausia reikia priimti Vokietijos brigadą. Siekiant įgauti įgūdžių ir žinių, reikalingų vykdant krašto gynybą bei padidinti profesinės karo tarnybos ir savanorių skaičius, siūloma nepamiršti didinti alternatyvios karo tarnybos atlikimo galimybių.
Tuo tarpu didesnė dalis visuomeninių karybos ekspertų pabrėžia būtinybę didinti aktyvų kariuomenės rezervą, tačiau išsako nuogąstavimus, kad siūlomas sutrumpintas parengimo ciklas nesuteiks laukiamo efekto, nes per šiuolaikinį konfliktą sėkmę lemia geriau parengti kariai. Šiuo metu nustatytas 9 mėn. kario parengimo ciklas jau ir taip per trumpas. Ekspertai siūlo nesivadovauti kai kurių Europos šalių šaukimo į kariuomenę modelių pavyzdžiais, nes minėtos šalys nekariavo realiame intensyvaus pobūdžio kare.
Tuo tarpu Izraelyje, kur nuolat kariaujama, karinė tarnyba trunka 2–3 m. Pabrėžiama, kad tarp nuolatinio šauktinių rengimo turi būti sudarytos sąlygos profesinės karo tarnybos kariams kelti kvalifikaciją. Ekspertai pastebi, kad mobilizacijos Lietuvoje atveju turėtų būti vedami aktyviojo rezervo karių žinių atnaujinimo kursai, pratybos ir siekiama juos geriau parengti, nepamiršti visaverčio rezervinių vienetų aprūpinimo ginkluote bei šaudmenų atsargomis.
Latvija
Tuo tarpu Latvijoje šaukimas į kariuomenę po jo sustabdymo 2007 m. atnaujintas nuo šių metų sausio. Pagrindinė motyvacija įgyvendinti šį modelį – dabartinis modelio, grįsto profesionalia kariuomene, neadekvatumas dabartinei saugumo situacijai bei poreikis stiprinti Latvijos ginkluotąsias pajėgas aprūpintu ir parengtu rezervu bei užtikrinti aukštą kariuomenės parengties būklę per trumpą laiką. Šaukimas vykdomas savanoriškumo principu, o tarnyba trunka metus, įskaitant mėnesį atostogų. Pirminiame etape bus siekiama pašaukti ir apmokyti iki 1 200 šauktinių, o vėliau, parengus reikiamą infrastruktūrą ir esant visuotiniam šaukimui – iki 7 500 karių.
Planuojama, kad nuo 2027 m. Latvijoje bus įvesta visuotinė privalomoji pradinė karo tarnyba vyrams nuo 18 iki 27 m. Moterys karo tarnybą galės vykdyti savanoriškumo principu. Latvijos gynybos ministerija taip pat paskelbė, kad per penkerių metų laikotarpį planuoja padidinti šiuo metu turimą 6 000 aktyvųjį kariuomenės rezervą iki 20 tūkst. karių. Svarbu, kad Latvijoje numatytos kelios privalomos karo tarnybos atlikimo formos. Pirmoji – jau paminėta tarnyba kariuomenėje, antroji – sudarant penkerių metų sutartį su Latvijos nacionaline gvardija (latv. Zemessardze), pagal kurią naujokai privalo dalyvauti 20 dienų mokymuose per metus. Trečiasis tarnybos variantas bus pristatytas nuo 2024 m. – alternatyvi, civilinė tarnyba, kurią koordinuos kelios ministerijos (pvz., Vidaus ar Sveikatos apsaugos). O ketvirtoji forma – specializuoti 50 dienų kariniai mokymai per metus studentams.
Planuojama, kad nuo 2027 m. Latvijoje bus įvesta visuotinė privalomoji pradinė karo tarnyba vyrams nuo 18 iki 27 m. Moterys karo tarnybą galės vykdyti savanoriškumo principu.
Pastebima, jog kuriant motyvacinę sistemą bei formą šauktinių tarnybai Latvijoje, kaip ir Estijos atveju, remtasi Suomijos modeliu. Suomijoje privalomoji karo tarnyba trunka 165, 255 arba 347 dienas bei yra keletas alternatyvų. Įprastoms pareigoms parengti šauktiniai tarnauja 165 dienas, išskirtinių įgūdžių reikalaujančioms pareigoms parengti šauktiniai tarnauja 255 dienas, o šauktiniai, siekiantys tapti vadais, tarnauja 347 dienas. Alternatyvią tarnybą atliekantis šauktinis turi tarnauti 255 dienas, o nekarinė tarnyba trunka 347 dienas.
Estija
Estijos kariuomenė taip pat didina šauktinių skaičių, tačiau tai daro labai nuosekliai. Planuojama, kad šiemet bus pašaukta 3 500 šauktinių, kitais metais šis skaičius padidės iki 3 800, o 2025 m. sieks 4 000. Estijos gynybos ministerija pamini, kad ilgalaikiuose infrastruktūros plėtros planuose atsižvelgta į šauktinių skaičiaus didinimą, tad papildomai statomos kareivinės Emario oro bazėje bei numatomos papildomos išlaidos, pvz., skaičiuojama, kad siekiant išlaikyti 500 šauktinių per metus prireiks papildomos 4 mln. eurų sumos. Paminėtina, jog vis dar derinamas klausimas dėl papildomų poligonų ir šaudyklų įrengimo. Numatoma, kad reikės nuosekliai didinti ir instruktorių skaičių, o tai bus problemiška, nes nenorima instruktorių rengti iš ką tik šauktinio tarnybą baigusių karių.
Didinamas šauktinių skaičius turi du tikslus: paruošti reikiamą rezervo vienetų kiekį bei pašaukti į karo tarnybą bent pusę tarnybai tinkamų jaunuolių. Pagal įstatymą šauktinio tarnyba Estijos kariuomenėje trunka 8 arba 11 mėn., atsižvelgiant į ruošiamą specializaciją. 8 mėn. parengimo laikotarpis apima daugumą eilinių karių, o šauktiniai, ruošiami būti vadais, karinės technikos vairuotojais, ryšių, IT ar karo policininkais, tarnauja 11 mėn. Estijos kariuomenėje sumažinti reikalavimai šauktinių sveikatai bei įdiegtas personalizuotas požiūris į karius, tai leidžia sumažinti netinkamų šauktinių tarnybai skaičių.
Estijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Martinas Heremas 2022 m. spalį pareiškė, kad atsižvelgus į pasikeitusią saugumo situaciją regione Estijoje karinė prievolė turėtų būti pratęsta mažiausiai iki 12 mėn. Estijos kariuomenės vadas užsiminė, kad tam tikru momentu gali prireikti pratęsti šį laikotarpį net iki 18 mėn. Pagrindinis argumentas tokiam žingsniui nėra karių kovinio parengimo ciklo prailginimas, bet poreikis išlaikyti tam tikrų sistemų kovinę parengtį, t. y. šauktinius karius skirti į kovinius budėjimus, pvz., oro bei pakrančių gynybos padaliniuose.
Estijos kariuomenėje sumažinti reikalavimai šauktinių sveikatai bei įdiegtas personalizuotas požiūris į karius, tai leidžia sumažinti netinkamų šauktinių tarnybai skaičių.
2022 m. Estijos kariuomenė skyrė didelį dėmesį formuojant sausumos dalinius iš rezervo karių. Jiems leista pasirinkti regioną ir padalinį, kuriame pageidaujama tarnauti. Planuojama, kad iki 2023 m. Estijos kariuomenę sudarys 20 tūkst. rezervo karių, o jiems penkių dienų trukmės mokymai bus rengiami rugpjūtį ir rugsėjį. Į mokymus rezervo kariai kviečiami kas penkerius metus. Įdomumo dėlei, 2022 m. vykusiose savaitės trukmės pratybose „Okas 2022“, skirtose rezervo karių žinioms ir įgūdžiams atnaujinti, susirinko tik 65 proc. pakviestųjų į pratybas. Kariuomenės vadas nebuvo patenkintas rezultatais, tačiau užsiminė, kad Šveicarijos bei Suomijos rezervo karių dalyvavimo pratybose intensyvumo norma yra netoli 60 proc. ribos.
