Pirmadienis Seimo valstiečiams tapo istorine diena. Į Jungtines Valstijas su vizitu išvyko Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Kaip žinoma, pirmieji du bandymai pasiekti Ameriką valstiečiams buvo nesėkmingi. Į Jungtinių Tautų posėdį užsimaniusi skristi Greta Kildišienė dar iki vizito išskrido iš Seimo. Nepasiekė Amerikos ir ją pakeitusi Aušrinė Norkienė.
Seimas seniai tapo vieta, kurioje polėkio sulaukia tik trečiaeiliai dalykai ir šiaip cirkai. Todėl ir apie Seimo užsienio ryšius dažniausiai kalbame tik nemokamo politikų užsienio turizmo ar abejotinų santykių su Lukašenkos kišeniniu parlamentu pageidavimų kontekste.
Prieš anos kadencijos pabaigą su nemenka svita į Japoniją buvo nuskridusi tuometė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Vizitavo ji ir Ameriką, tiksliau, ten gyvenančius lietuvius. Dabar Ameriką atrado Pranckietis.
Kaip skelbia pranešimas spaudai, Seimo pirmininkas su grupe kitų parlamentų pirmininkų susitiks su Atstovų Rūmų pirmininku Paulu Ryanu, su kažkuo dar aptars saugumo ir užsienio prekybos klausimus o skambiausias vizito akordas, matyt, bus susitikimai su lietuviais Vašingtone ir Niujorke.
Iki tol Pranckietis, regis, dar lankėsi Latvijoje. Ką, be tokio pat aptakaus pranešimo spaudai, mes žinome apie šį vizitą?
O juk Seimo narių užsienio ryšiai, valstybei su tokia sudėtinga geopolitine padėtimi, kaip Lietuva, yra archisvarbi politikos darymo dalis. Tačiau kiek Seimo daugumos atstovų turi asmeninių ryšių Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, pagaliau Didžiosios Britanijos, kur sprendžiasi tūkstančių emigrantų likimas šioje šalyje, parlamentuose?
Klausimas retorinis.
Antra, Pranckietis į kelionę po Ameriką išsirengė tuo metu, kai Seimas keistai nukėlė Europos Sąjungos ir Kanados prekybos susitarimo ratifikavimą. Taip padaryta dėl to, jog susitarimo neapsvarstė Sveikatos reikalų komitetas. Jo pirmininkė Agnė Širinskienė arogantiškai pareiškė, kad komitetas ir taip perkrautas darbais.
Kokie tie neatidėliotini valstietės darbai, kad sutartis, kuri Lietuvai, be to, kad yra svarbi geopolitiškai, pagerintų tekstilės, aprangos, baldų ir maisto produktų eksportą į Kanadą ir leistų dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose, privalo palaukti? Ką tokio nuveikė Sveikatos reikalų komitetas, be to, kad murkdė tėvynę kovose su alumi ir vynu?
Rūpinosi oro kokybe aplink Seimą, lankėsi Druskininkuose. Štai ir viskas.
Kaip reaguotume mes, jei Kanada, kuri, vykdydama įsipareigojimus NATO, iškart atsiuntė savo karius ginti Baltijos šalių nuo Rusijos, būtų ėmusi aiškinti, kad dabar kanadiečiai negali atsiųsti karių, nes smarkiai vargsta su viskiu ir taboka? O gal toks ir yra tikslas – kenkti santykiams su JAV ir Kanada?
Taip mąstyti verčia faktas, kad Karbauskis, Ropė ir Tomilinas tik pastaruoju metu prigesino savo antiamerikinį polėkį, kurį demonstravo kovose su „Chevron“ kompanija ir sekdami šiurpias pasakas apie amerikinius GMO.
Kadangi Širinskienė – ypač lojali Karbauskiui, nestebina, kad sutarties ratifikavimo stabdį įjungė būtent ji. Stebina kitkas. Kaip, tai matydamas, Seimo pirmininkas gali nutaisyti nekaltas akutes ir vykti su vizitu į JAV, prieš tai neįvertinęs tokio Seimui garbės nedarančio Širinskienės demaršo?
Seimo pirmininkas nekaltas. Tiksliau, nepakaltinamas. Jis neturi gebėjimų susieti tokių dalykų. Pirmininkas, kaip ir kiti valstiečiai, yra toks, koks buvo iki tol, kol išrinko. O jei išrinko, kur dėsies žiemą basas. Reikia imituoti politiko darbą. Tai ir vaidina sau.
Nelengva tai rolė. Vidaus politikoje dar pusė bėdos. Čia svarbu tik neiškišti kopūsto, nepakliūti į kadrą. Kitas reikalas – užsienio politika. Čia ir duria, ir norisi pakeliauti už dyką.
Bėda tik, kad nuvažiavus reikia kažką kalbėti, bendrauti. O kaip tą daryti, kai dauguma Seimo naujokų nė trijų transkribuotai parašytų sakinių negali perskaityti? Sunku atstovauti valstybei, kai iki tol net savo kaimui nesi atstovavęs.
Kita vertus, galima juk ir pasikankinti kiek vardan tos valdžios. Nes kas ten po kadencijos ką prisimins? Kaip pamiršom Graužinienės „tu-ti-tu-ti“ ir turizmą, taip pamiršim ir Pranckietį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
