Sakoma, kad Kūčių naktį gyvuliai prabyla žmonių kalba. Per Tris karalius pareigūnai pradeda šnekėti, ką iš tikrųjų mano.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, išgirdęs šalies specialiųjų tarnybų išvadą, kad Rusija kibernetinėmis atakomis paveikė prezidento rinkimus, tik numojo ranka ir pareiškė šio fakto nesureikšminantis.
Naujoji Lietuvos Respublikos vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė ėmė viešai guostis mažu, jos nuomone, 2062 eurų per mėnesį darbo užmokesčiu. Esą būdama JAV universiteto studentė ji gaudavusi šiek tiek daugiau, o baigus bakalauro studijas atlyginimas buvęs dukart didesnis už dabartinį. Vyriausybės kanclerės darbo užmokestis yra didžiausias iš visų valstybės tarnautojų.
Sausio 13-osios aukos dėl tokių Lietuvos pareigūnės virkavimų turbūt apsivertė karstuose. Į užsienį dėl mažų algų su šeimomis ir ištisais kaimais išvykę tautiečiai, sužinoję, kad gali gauti tokio dydžio, kaip M. Dargužaitės, atlyginimą, pasiryžtų iš Anglijos į namus eiti pėsčiomis arba valtimis plaukti per Lamanšą.
Skurdžiausios Europos Sąjungoje Graikijos pensininkai dejuoja dėl mažų pensijų, siekiančių vidutiniškai 800 eurų. 2016 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo 615 eurų, o pensija – 255 eurai. Taigi darbingi Lietuvos žmonės gauna mažiau nei šiltai gyvenantys Graikijos pensininkai.
Dievą į medį varančios vyriausybės kanclerės dejonės dėl per mažo į rankas mokamo 2062 eurų darbo užmokesčio rodo, kad premjero komandai vadovauja Lietuvos pulso nejaučiantis žmogus. Ar ji turi giminaičių, kaimynų? Gal visi išvykę į Jungtines Valstijas?
M. Dargužaitės skundai dėl per mažo darbo užmokesčio vis dėlto buvo naudingi – atkreipė dėmesį į gaunamų pajamų dydį, o tai Lietuvoje iki šiol yra tabu. Valdiškų įstaigų vadovai apie iš biudžeto mokamus darbo užmokesčius kalba nenoriai, tarsi tai būtų intymiausios gyvenimo detalės. Jeigu ir prabyla, dažniausiai nutyli priemokas ir priedus. Nors slėpti nėra ko – daugelis biudžetininkų gali tik pasvajoti apie vyriausybės kanclerės darbo užmokestį ir postą, kurį norint gauti senas demokratinio valstybės valdymo tradicijas turinčiose šalyse reikia visomis pastangomis stengtis įrodyti, kad esi jo vertas, be to, turi būti gerai žinomas visuomenėje. Pas mus kiekviena nauja valdžia atsiveda savo genialius naujokus, kurie, gavę avansu aukštą postą, ima mokytis valstybės valdymo abėcėlės ar net mokyti kitus.
Priešingai nei demokratiniame pasaulyje, Lietuvoje nemadinga darbo skelbimuose nurodyti siūlomos algos dydį. Atėjęs į pokalbį privačioje įmonėje taip pat dažniausiai nežinai, kokios algos tikėtis. Atsikratyti vergo mentaliteto nelengva, kai ponai lengva ranka dalija didelius priedus išrinktiesiems, o kitiems numeta tik trupinius nuo savo stalo.
Naujoji žaliųjų ir valstiečių dauguma, prieš rinkimus kritikavusi konservatorius dėl naktinių mokesčių reformų, pati palaimino ankstesnės valdžios „dovaną“ sausio 1-osios proga – didesnius mokesčius dirbantiesiems savarankiškai ir pagal autorines sutartis. Ar ponai valdininkai pasidomėjo, kiek darbo ir laiko reikia įdėti autoriui – poetui, skulptoriui, juvelyrui, kad iš savo kūrybos uždirbtų M. Dargužaitės atlyginimą?
Keista, kad naujoji valdžia, daug kalbėjusi apie pokyčius, naujaisiais mokesčiais pirmiausia smogė skurstantiems kultūros ir meno žmonėms. Ir nuo Andriaus Kubiliaus valdžios sprendimų pirmiausia nukentėjo knygų leidyba ir menininkai.
Šaltais žiemos vakarais, kai geras šeimininkas ir šuns į lauką nevaro, norisi naujajai vyriausybės kanclerei nupirkti virbalus. Gal, tęsdama Amerikoje populiarias savanorystės ir pagalbos artimui tradicijas, numegs kojines ar pirštines tiems, kurie gauna minimalias 335 eurų algas? Gal M. Dargužaitei pavyks „numegzti“ Lietuvai ir amerikietišką svajonę, kurią, būdama dešiniąja premjero ranka, galėtų įgyvendinti?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
