Nuomonės

2022.01.14 14:34

Mingailė Jurkutė. Su batais ant altoriaus: pora žodžių apie Laisvės gynėjų pagerbimo ceremoniją

Mingailė Jurkutė, istorikė, LRT.lt2022.01.14 14:34

Paprastai sakant, tai, kas buvo padaryta vakar, yra kiaulystė ir įžeidimas laisvės kovotojams, jų artimiesiems ir Laisvės premijos laureatams. Organizatoriai, pasirinkę Laisvės gynėjų dieną ir šventę savo reikalams tvarkyti ir taip atėmę šventę ir ceremoniją iš jos dalyvių, buvo tiesiog, kaip sakoma liaudyje, kiaulės. 

Nes yra dalykų, kurių tiesiog nedarai iš padorumo. Nešoki ant kapų, nelipi su kojom ant stalo pakeisti lemputės, jei žmonės susėdę pietauja, neini aiškintis reikalų su kad ir labai tau prasiskolinusiu žmogum jo vestuvių dieną, nebent esi mafija.

Šiandien protesto organizatoriai visaip vynioja, kad čia ne jų renginys (jų mat prasidėjo tik po valandos), kad vakarykštė diena buvusi viena vienutėlė metuose išreikšti savo valią politikams, kurie neateina jų išklausyti. Kaip bežiūriu, vakar politikai jūsų irgi neišklausė. Aš nemačiau, kad kurie nors pareigūnai būtų ėję kalbėtis, kad būtų įteiktas koks nors popierius su kokiais nors reikalavimais. Nieko panašaus nevyko.

Nuomonė tilpo į du šūksnius „gėda“ ir „Seimą lauk“, sukamus ratu. Šiai didžiai minčiai išreikšti tikrai būtų tikusi bet kuri kita diena metuose, ir vargu ar ji tikrai iki šiol neišreikšta. Tuo tarpu tie, kuriuos susirinkome pagerbti, neišgirdo nė vieno jiems skirto žodžio – liudiju, kad gyvai stovint aikštėje nesigirdėjo nė žodžio. Ir nėra reikalo gudrauti, kad protestuotojai protestavo ne prieš visus ir ne visas kalbas, o dar švilpimo intensyvumas buvo visoks.

Jūs nušvilpėte laisvės gynėjams ir Kronikos leidėjams skirtas kalbas, jų pagarbos ceremoniją. Ir tai yra visų liūdniausia – tikiu, bus pasimokyta kaip ateityje išvengti panašių patyčių, tačiau sesuo Bernadeta visada liks atsiimanti premiją skambant švilpimui ir baubimui. Ir tai yra liūdniausias vakar dienos momentas – LKBK leidėjai, žmonės, savo darbais kovoję su neteisybe, vakar atsiimdami už tuos darbus jiems skirtą apdovanojimą, atsiėmė patirdami dar vieną neteisybę.

Verdu iš apmaudo ir kažkodėl gėdos, kad, nepaisant to, jog stovėjau aikštėje, negalėjau padaryti nieko, kad tai pakeisčiau. Tokio elgesio ir tokios ceremonijos šie žmonės nenusipelnė. Jūs buvote kiaulės. Kol už tai neatsiprašysite, tokiais ir liksite.

Protesto organizatoriai tuo metu sakosi ginantys Lietuvą. Štai, LRT RADIJO laidoje su Sauliumi Balču šnekėjęsis Raimondas Grinevičius aistringai mušėsi į krūtinę, kaip jis su kolegomis apėjęs sausio tryliktosios aukų kapus, visur vainikus sudėjęs, o čia štai ponas, kurio pavardės neatsimena, šitaip jį užgaulioja. Ir, panašu, žalio supratimo neturi, kas tas Balčas, lengvai galėjęs tapti dar vienu laisvės gynėjų kapu Grinevičiaus vainikams. Ir liūdna, ir juokinga, ir kažkaip gerokai glumina.

Kaip glumina ir dar vienas dalykas. Na, aš suprantu, kad gali baisiai nepatikti dabartinė valdžia, net kažkiek valdžių atgal laike. Suprantu, kad pagrindinė protestuotojų idėja yra tai, kad kažkuriuo metu valstybė pagedo ir dabar norima sugrįžti prie tos Lietuvos, už kurią kovota buvo. Bet kiek toli atgal laike jos ieškome? Jei laisvės gynėjai valstybės aušroje ir – žengiam dar atgal – kovotojai prieš sovietų valdžią sovietmečiu nėra verti pagarbos, tai man jau nebeaišku, apie ką mes čia kalbame, ar išvis yra kokia nors idėja šitame reikale.

Ir sprendžiant pagal šiandienines protesto organizatorių ir juos palaikančių politikų reakcijas, vienintelė apčiuopiama idėja yra kiršinti Lietuvos žmones ir daryti tai bet kokia kaina. Sovietmečiu turėjome ateizmo muziejų ne bet kur, o šv. Kazimiero bažnyčioje – šventojo Lietuvos globėjo, kertant į pačią anuometinės katalikiškos Lietuvos tapatybės šerdį. Kai numanai, kur labiausiai skauda, gali gauti didžiausią rezultatą. Todėl vakarykštis išstojimas buvo ne negrabiai neapgalvotas, bet genialus. Nes nėra datos, kuri būtų taip arti širdies kiekvienam, nei sausio įvykiai, ypač sausio tryliktoji.

Po vakar didžiulė dalis žmonių neteko amo. „Nėra žodžių“, sako dažnas. Tie, kurie ateina į galvą, nebūtinai yra gražūs ir mandagūs. Tuo tarpu atrodo, kad protesto organizatoriai tik ir laukė šios reakcijos, bene unisonu atsišaukiantys: „matot, kokiais epitetais švaistomasi, kaip koliojami žmonės, padėkit, muša!”. Na tikrai, mirtinai įžeisti žmonės pasakė, kad elgiatės kaip kiaulės. Kitąkart prieikite prie ramiai stovinčio žmogaus ir vožtelkit jam per pakaušį, o paskui rėkite – ar girdite, kokiais žodžiais jis mane išvadino!

Jūs buvote kiaulės. Kol už tai neatsiprašysite, tokiais ir liksite.

Buvau ten ir esu tikra, kad dalis protestavusiųjų ten ateidami žalio supratimo neturėjo, kas ta sesuo Bernadeta Mališkaitė, ir nebūtinai suprato, į ką bendrai veliasi. Tačiau žala padaryta. Šiandien jų adresu skrieja tautiečių kaltinimai ir net įžeidimai. Neišeina sakyti, kad taip jau nepelnyti. Bet tikrai nieko gero, kad dalis visuomenės baisisi kita, nesvarbu, ar pridirbusia iš piktybiškumo, ar iš kvailumo ar iš tiesiog nežinojimo ar nesusigaudymo, kai gal tikrai nenorėjo pasakyti nieko blogo – tik tai, kad nepatinka Seimas. Ir kaltė gula ant organizatorių, kurie, kaip tie kapitalistai iš juokingų tarybinių karikatūrų, tik trina rankomis pelnydamiesi ir rinkdami naują gausų neigiamų emocijų derlių, iš kurio, atrodo, gyvena jau tiesiogine prasme.

Pažįstu nemažai žmonių, kurie didesne ar mažesne dalimi palaiko šeimų maršą ir jo organizatorių telkiamus protestus. Dažnai tenka išgirsti mintį, esą šis judėjimas yra sutelktas gerų idėjų – idėjos geros, tik gal atsidūrė nebūtinai geriausių žmonių rankose. Noriu pasakyti vieną labai svarbų dalyką – kieno rankose yra idėja sudaro mažiausiai pusę reikalo esmės. Pačios geriausios idėjos, atsidūrusios nebūtinai geriausių žmonių rankose, gali išvirsti siaubingais padariniais. Turbūt nėra mažiau šviesios pastarojo amžiaus idėjos, nei socialinis teisingumas, rūpestį kuriuo prisiima valstybė, bet pasižiūrėkime į demokratinę Skandinaviją ir bolševikinę Rusiją.

Vakarykščio mitingo rezultatų apibendrinimas: su politikais pasikalbėta nebuvo, reikalavimai įteikti nebuvo, nei Seimo pirmininkės, nei Premjerės įžeisti nepavyko, tuo tarpu Lietuvai nusipelniusieji pagerbti nebuvo, iš premijos įteikimo ceremonijos liko šnipštas, iš premijos laureatų orumo irgi, šiandien bent pusė tautiečių mano, kad jūs esate kiaulės.

O dar vakardienos reportažai rusiškoje erdvėje, paslaugiai sukantys kaimyninį malūną vienokiu ar kitokiu, bet mūsų visų širdžių skausmu. Tikrai reikėtų labai gerai pagalvoti, ar žmonės, kurie skelbiasi padedantys jums, tikrai jums padeda.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt